VADYBA - rvanagas.home.mruni.eu

VADYBA - rvanagas.home.mruni.eu

VADYBA Vadybos svoka Vadyba tai mokslas apie valdym. Vadyba procesas, skirtas norimam ir nustatytam tikslui pasiekti. Valdymas tai informacinis procesas kurio metu vyksta sprendim primimo, parengimo ir j gyvendinimo organizavimas.

1.tema. Vadybos mokslo raida Vadybos atsiradimas Vadybos mokslas atsirado ir susiformavo kaupiant praktinio valdymo patyrimo duomenis, juos analizuojant, apibendrinant, parengiant ivadas, kurios atspindi objektyvius reikinius. Vadybos atsiradimas

Vadybos atsiradimas yra objektyvus reikinys. io reikinio pagrindas darbo pasidalijimas. Praktikoje senaisiais laikais pirmiausia vieni mons pradjo reguliuoti kit moni veikl ir santykius bendruomens, valstybs mastu. Todl praktins vadybos pradi pradia yra senj valstybi valdymo organizavimas. Vadybos atsiradimas

Dar viena svarbi, nuo senj laik prasidedanti praktins veiklos sfera kariuomens valdymas. Kariuomenje labai aikiai skiriasi vadai ir pavaldiniai kareiviai ar emesnio lygio vadai. Taip pat didel praktin reikm vadybos formavimuisi turjo banyios organizavimo patyrimas. Vadybos raida

Ikimokslinis menedmentas, traukiant amat sistem (iki 1880 met). Mokslin (klasikin) vadyba (1880-1930). moni santyki vadyba (1930-1950). Vadybos mokslo diferenciacija ir tolesn pltot, remiantis treiojo etapo teorija. Galima iskirti ias XIX XX a. asusiformavusias valdymo mokyklas (teorijas) :

mokslinio valdymo teorija; administracin valdymo teorija; mogikj santyki teorija; kiekybini metod teorija; naujosios vadybos teorijos. Teorijos svoka Teorijos tai ini, kuriomis moni pasaulio suvokimo patirtis gyja prasm,

visuma. Formaliai teorija nuosekli teigini visuma, pateikta taip, kad paaikint ryius tarp dviej ar daugiau tiriam fakt ( Stoner, Freeman, Gilbert, 2001) Mokslin vadybos mokykla Pirmj mokslin valdymo koncepcij suformulavo F.Teiloras. Jis stengsi mog

priversti dirbti mons labui ir tam reng procedras, kontrols sistem, skatinimo priemones. Vadinamo teilorizmo pagrind sudaro ie valdymo principai: Parengti mokslinius gamybos organizavimo

principus ir jais pakeisti tradicinius. Parinkti ir mokyti vadovus bei darbininkus pagal nustatytus reikalavimus. Administracijos bendradarbiavimas su darbininkais diegiant mokslin darbo organizavim praktik. Darb ir atsakomyb paskirtstyti lygiai tarp administracijos ir darbinink. Atskirus darbo mokslinio organizavimo teorijos

aspektus tobulino ir vyst F.Teiloro pasekjai: G. Gantas, Sutoktiniai F. ir L. Dilbertai, H. Emersonas. G.Gantas G. Gant domino visas gamybos procesas. em naum jis aikino tuo, kad udaviniai ir j sprendimo metodai formuojami remiantis ankstesne patirtimi, nevertinami

vyk pasikeitimai. G. Gantas yra operatyvinio valdymo ir kalendorinio planavimo pirmtakas. F. Ir G. Dilbertai Sutoktiniai F. ir G. Dilbertai iekojo optimal bd bet kuriam darbui atlikti naudojant elementarius judesius. F.Dilbertas pirmasis darbo judesiams tirti panaudojo fotoaparat ir kino kamer.

L.Dilbert tyr personalo valdymo problemas: parinkim, paskirstym, paruoim. H.Emersonas Pagrindinis H. Emersono darbas yra 12 naumo princip. 1. Reikia turti aikius tikslus. 2. Pripainti savo klaidas ir iekoti j prieai. 3. Kompeting specialist konsultacijos ir valdymo sistemos tobulinimas j rekomendacij pagrindu.

4. Drausms palaikymas aikiai reglamentuojant veikl, kontrol ir skatinim. 5. Teisingas poiris personal. 6. Greita, patikima, tiksli, visika ir nuolatin apskaita. 7. Darb dispeerizavimas pagal princip: geriau dispeerizuoti neplanuotus darbus, negu planuoti darbus bet j nedispeerizuoti. 8. Normos ir tvarkaraiai, kurie skatina rezerv paiek ir panaudojim. 9. Darbo slyg norminimas.

10. Operacij normavimas, standartizuojant j atlikimo metodus ir reglamentuojant laik. 11. Raytini standartini instrukcij parengimas. 12. Atlyginimas u naum. mogikj santyki mokykla mogikj santyki mokykla susiformavo apie 1930 metus. Tais metais buvo atliktas Hawthorne eksperimentas, kuriam vadovavo Elton Mayo. Reziumuojant galima iskirti keturias mogikj santyki teorijos nagrinjamas problemas:

individuali motyvacij; darbo grupi elges; vadovo lyderiavim; elges tarp grupi. mogikj santyki teorija priek ikelia socialini veiksni tak gamybos valdymui ir atranda nauj bd darbo naumui didinti, kas buvo be galo aktualu to laikmeiokonkurencinje kovoje. Didinant darbo naum svarbiausia yra

ne materialiniai, o psichologiniai ir socialiniai veiksniai nuoirds santykiai tarp vadovo ir pavaldini. Tai deklaravo ir F.Teiloras pereito imtmeio pradioje. Kiekybini metod mokykla Kiekybini metod teorijos tikslas matematikos modeli, skaiiavimo technikos bei informacini valdymo sistem taikymas valdymo situacijoms, problemoms sprsti ir vykdymui kontroliuoti. ios mokyklos alinink teigimu, organizacijos sistem sudaro 3 pagrindiniai elementai: komunikacija; pusiausvyra; sprendimo primimas

Kiekybini metod teorija mons inovatyvios politikos teorinis pagrindas Kiekybini metod teorijos tikslas valdymo situacij, problem sprendimas, j vykdymas ir kontroliavimas, taikant matematinius modelius, skaiiavimo technik bei informacines valdymo Sistemas.. Klasikins ir mogikj santyki mokykl pagrindins koncepcijos

F. Teiloras savo filosofij grindia tokiais pagrindiniais principais: vadybos mokslo sukrimas tam, kad bt galima nustatyti geriausi kiekvienos uduoties atlikimo

laik; darbinink parinkimas moksliniais pagrindais, kad kiekvienas i j bt atsakingas u uduot, kuriai jis labiausiai tinka; mokslinis darbinink lavinimas ir tobulinimas; glauds ryiai tarp administracijos ir darbinink. Nesiginijant, koks turi bti mons pelnas, tiek darbininkai, tiek administracija turt bandyti pagerinti darbo naum. Tada pelnas padidt tiek, kad administracijai daugiau nebereikt dl jo

kovoti su darbininkais. Pagrindiniai F. Teiloro teiginiai: geros vadybos tikslas mokti didelius atlyginimus ir mainti darbo ilaidas; vadovai turi parengti naujus gamybos ir darbo organizavimo metodus, forminti juos grietais reglamentavimo dokumentais. Rengiant ias instrukcijas yra atliekama isami ir kruopti darbo analiz, tiriama geriausi darbuotoj patirtis; vadovai pagal kvalifikacijos reikalavimus kruopiai atrenka darbuotojus ir juos apmoko;

klaid ir bandym bdu kiekvienas darbuotojas pats geriausiai isiaikina, kaip atlikti pavest darb: vadovas turi pasakyti, k reikia daryti, o ne kaip. darbuotojas turi kelis j priirinius vadovus, kurie specializuojasi skirtingose srityse; darbuotojo ir vadovo santykiai grindiami draugiko bendradarbiavimo pagrindais;

ryys tarp uduoties apimties, kokybs, atlyginimo dydio nustatomas pagal diferencin vienetin darbo umokesio sistem. Administracin valdymo teorija kokybinis valdymo efektyvumo gerinimo etapas Klasikins organizacijos teorij galima apibdinti kaip mginim vardinti administravimo principus ir gdius, lemianius valdymo efektyvum. Kurdami administravimo princip koncepcij daugiausia nusipeln Henri Fajolis, Mari Parker Folet, esteris Bernardas, Maksas Vberis.

Administracins veiklos organizavimo teorinius pagrindus suformulavo prancz mokslininkas H. Fajolis. Jis gana aikiai atskyr kategorij imons valdymas nuo kategorijos vadovavimo(administracin) veikla. Administravimas vadinamas integruoto valdymo sudtine dalimi. Daug dmesio Fajolis skiria struktros klausimams. Jis nagrinja vairius galimus organizacijos

struktros variantus, parodydamas, kaip augant organizacijai, paprasta linijin struktra keiiasi, sudtingja, tampa gremzdika, jos hierarchini lygi skaiius negali bti begalinis. Ypating svarb tolimesniam vadybos

mokslo vystimuisi turjo Fajolio suformuluotas vadovavimo veiklos etap ciklas, kur vliau tyrintojai pavadino bendrj valdymo funkcij ciklu. Administravimo funkscijas Fajolis suskirst : planavim, organizavim, motyvavim, kontrol, koordinavim.

Planavimas yra vadybos funkcija, kuri apibria veiklos tikslus, jiems pasiekti reikalingus iteklius ir rengia bdus tikslams veiksmingiausiai pasiekti. Organizavimas organizacijos struktros suformulavimas ir aprpinimas visais, normaliam darbui reikalingais, itekliais. Motyvavimas darbuotoj aktyvinimas siekti tiksl ir parodyti krybin potencial juos moraliai ir materialiai skatinant.

Kontrol darbo rezultat apskaita ir kiekybinis bei kokybinis vertinimas. Pagal jos duomenis koreguojami planai ir sprendimai. Koordinavimas vis sistemos grandi darbo suderinimas nustatant veiksminus j savitarpio ryius. Viename savo labiausiai inom darb Bendrasis ir pramoninis administravimas (Administration Industrielle et Generale) H. Fajolis suformulavo idealios valdymo doktrinos kontrus, kurie ir iandien nepraranda savo reikms.

H. Fajolio 14 administravimo princip Darbo pasidalijimas. Darbo specializacija gali utikrinti darbo naum. 2. Valdia ir atsakomyb. Atsakomyb yra valdios padarinys ir btina papildanti priemon. 3. Drausm susitarim, kuriais siekiama paklusnumo, stropumo, aktyvumo ir iorins pagarbos, gyvendinimas. 4. Komand vienov. Kiekvienas pavaldinys gauna sakymus i vieno ir tik vieno virininko. 5. Krypties vienov. Panaios veiklos rys vienoje organizacijoje pavedamos vienam vadovui priirti.

6. Asmenini interes pavaldumas bendrai gerovei. Versle vieno darbuotojo ar grups darbuotoj interesai neturt ugoti mons interes. 7. Darbo umokestis. Jis turi bti teisingas ir tenkinti tiek personal, tiek mon. 1.

8. Centralizacija. Centralizacijos ir decentralizacijos problema nustatant t laipsn,garantuojant geriausi darbo naum. 9. Hierarchin valdymo grandin. Valdios galiojimai i organizacijos hierarchijos virns nuleidiami emyn, apimant visus darbuotojus. 10. Tvarka. Iskiriama materiali tvarka ir socialin tvarka, kuri reikia atsakomyb u kiekvien ir kiekvieno u visus. 11. Teisingumas. Vadovas turi bti nealikas. 12. Personalo pareig stabilumas. Klestini moni vadovaujantis personalas yra stabilus.

13. Iniciatyva. Darbuotoj ir vadovo iniciatyva stiprina mon.17 14. Kolektyvo dvasia. Vadovai turi inoti , kad vienyb yra jga. ios mokyklos alinink teigimu, organizacijos sistem sudaro pagrindiniai elemtrysentai: komunikacija; pusiausvyra; sprendimo primimas

Teorija turi dvi pagrindines pakraipas: sprendim teorija; matematin teorij. Sprendim primimo teorijos atstovai teigia, kad valdymo esm yra sprendimo primimas, todl pagrindinis dmesys turi bti skiriamas sprendimo primimo matematiniams metodams parengti, sprendimo pasekmms nustatyti.

Organizacij tapatumai ir skirtumai Pasak D. Makgregoro, vadyba tai moni santyki reguliavimo menas. Yra dvi io meno teorijos. Viena tradicin, grindiama F. Teiloro mokymu. J D. Makgregoras vadina X, arba autoritarine. Antroji teorija, Y demokratiko poirio darbuotoj teorija. Pasak X teorijos mogus tingus i prigimties. Jis stengiasi simuliuoti, vengia darbo. Norint priversti mog siningai dirbti, reikia j raginti, grasinti vairiomis nuobaudomis, bausmmis.

odiu, pasitikti monmis negalima, reikia juos nuolatos stebti ir papirkinti. X teorija, D.Makgregoro nuomone, prietarauja pagrindiniams mogaus motyvams dirbti. Y teorija D.Makgregoro teigimu, tikslo pasiekimas yra moralinis atpildas. Kaip tik ia realizuojama saviraika vienas aukiausi mogaus socialini poreiki. Taiau saviraikai trukdo per daug grieta kontrol. Tinkamai pritaitykos darbininko inios ir iradingumas gali duoti kur kas daugiau, negu paprastas fizini pastang didinimas.

Empirin valdymo koncepcija ios mokyklos kertinis akmuo yra situacija rinkinys aplinkybi, kurios tuo metu daro organizacijai poveik. Apibendrinti ios mokyklos darbus yra sunku, nes pabriama praktinio patyrimo reikm, o teorins pairos danai eklektins, nesudaro vientisos valdymo koncepcijos.

Koncepcijos metodologij sudaro keturi teiginiai: 1. 2. 3. 4. Vadovas turi inoti, kokios yra profesionalaus valdymo priemons. Kiekviena koncepcija turi savo stiprisias ir silpnsias vietas. Vadovas turi sugebti numatyti kokios bus pasekms, kai ji panaudos vien ar kit koncepcij. Vadovas turi mokti teisingai interpretuoti situacij. Vadovas turi mokti susieti priemones, kurios duos

maiausi neigiam efekt. ios mokyklos atstov tvirtinimu pagrindinis udavinys yra stebti valdymo praktik, apibendrinti j, mokytis i klaid. NAUJOSIOS VADYBOS TEORIJOS 1970 - 80 deimtmei sandroje, labai iaugus organizacij vairovei, didjo ir valdymo problem ratas. Kai kurie vadybos tyrintojai konstatuoja,

kad klasikin sistemin teorij reikia pradti taikyti naujovikai - sistemins analizs principus ir metodus naudoti konkrei problem, konkrei situacij nagrinjimui ir sprendim primimui. is poiris gavo situatyvins arba atsitiktins teorijos pavadinim. Situatyvin teorija turi vien labai svarb iskirtin bruo - ios teorijos alininkai pabria, kad organizacijose danai pasitaiko analogikos konkreios situacijos, todl btina parengti toki situacij tipinius sprendimus, juos skleisti ir tokiu bdu padti organizacijoms optimaliai tvarkyti

savo reikalus. Tobuljant technologiniams procesams, greitai keiiantis produkcijos charakteristikoms, organizacijos tapo labai dinamikos. Norint skmingai veikti sudtingoje konkurencinje aplinkoje, reikjo nuolat tobulinti gamybos, pardavimo, technologinius ir kitus procesus. Sistema objektas, kur sudaro ne maiau kaip du elementai (praktikai - daugiau nei du) susieti bendro pobdio ryiais.

Elementas tai pirmin sudtin dalis, grandis, i kuri sudaryta sistema. Turinio poiriu nagrinjami du element tipai: materials (mediaginiai) elementai; inios apie materiali element bsen.

Materials (mediaginiai) elementai analizuojamos sistemos yra konkrets materials objektai. inios apie materiali element bsen analizuojami reikiniai, problemos. I t pai element vienu ar kitu atveju,

jungiant vienaip ar kitaip, gali susidaryti vienokia ar kitokia sistema. Element jungimo sistem principai vadinami sisteminimo kriterijumi. Tas pats elementas vienu metu gali bti keleto sistem sudtine dalimi. SISYEM TEORIJOS IRAIKOS Termin sistema vadybos teorij tyrintojai pradjo naudoti jau pirmuosiuose savo darbuose (Fajolis, Rotlisbergeris). Daniausiai is terminas buvo naudojamas nagrinjant stuktr klausimus. Organizacija, kaip visuma, sistemikai nebuvo analizuojama.

K. Boldingas sudar kompleksin sistem klasifikacij. Sistemos: Statins Nesudtingos dinamins Nesudtingos kibernetins

Atviros prisiderinanios Augmenija Gyvnija mogus Socialins statins sistemos sudarytos i nejudani, kietai sujungt element. nesudtingos dinamins sistemos jose elementai turi ribotas judjimo trajektorijas,

bet savo vietos vienas kito atvilgiu nekeiia, pvz. laikrodio mechanizmas. nesudtingos kibernetins sistemos jos reguliuojasi vykus pokyiams j viduje arba iorje, pvz., termostatas. atviros, prisiderinanios sistemos gyvosios gamtos uuomazgos objektai : lstel. augmenija- v. augalai. gyvnija tai naujos kokybs sistemos, turinios aplinkos painimo receptorius bei

nerv sistem. mogus sistema turinti savyb mstyti, painti aplink ir save, atsiminti praeit ir kt. socialin organizacija sistema, kuri sudaro keletas ar daug moni, susiet tarpusavyje komunikaciniais ryiais, turini savo tikslus ir vaidmenis. Sistem ypatybs:

nauja kokyb hierarchija struktra. Pirmoji sistem ypatyb nauja kokyb, kuri sukuria sistemos elementai, sujungti atitinkamais ryiais. Remdamiesi ia sistemos ypatybe galima daryti tokias ivadas:

Sistema sukuria nauj kokyb, jeigu jos elementai sujungti atitinkamais ryiais ir patikimai funkcionuoja. Priimtiniausia sistema, kai funkcionuoja maiausia patikim element Efektyviausia ta sistema, kurios visi elementai veikia siekdami tikslo Antroji sistem ypatyb sistem hierarchija (kalbama apie operacines sistemas).

Ianalizavus i ypatyb galima daryti tokias ivadas: Yra ne tik sistem, bet ir funkcij hierarchija; Sistem, esani skirtingose hierarchinse pakopose, funkcijos i esms gali bti skirtingos; Hierarchin funkcij gali atlikti atitinkamos pakopos sistema; Sistem hierarchijoje visai nereikalinga pakopa, kuri nesukuria naujos kokybs. Viskas turi form, ir turin. Operacini sistem turinys yra jos funkcija, o forma jos struktra.

Treioji sistemos ypatyb jos struktra.

Ianalizavus operacini sistem struktr galima daryti tokias ivadas: Sistemos struktra turi atitikti sistemos funkcijas. Struktroje t.b. iskirta valdanioji ir valdomojo posistemi struktros. Sistemos struktra sudaryta i pakop, atitinkani funkcij hierarchij. Struktroje btina sivaizduoti tiesioginius (pavaldumo) ir netiesioginius (operatyvinius) ryius tarp struktrini (funkcini) pakop ir grandi pakopose. Bet kurios sistemos kaip visumos sudtins

dalys ir jas jungiantys ryiai labai vairs ir skirtingi. Atsivelgiant tai btina klasifikuoti sistemas pagal tam tikrus poymius. Skiriamas toks bendriausias sistem klasifikavimas: Pagal Pagal Pagal Pagal

Pagal Pagal Pagal Pagal sudarym; paskirt;

sudtingum; galimyb keistis; realizavimo bd; ry su aplinka; ryi tarp element pobd ryi tarp element prigimt Pagal sudarym sistemos skirstomos natralias (susidariusios be mogaus pagalbos, pvz. sauls sistema) ir dirbtines (visos kitos sistemos, kurios sukurtos

mogaus) Pagal paskirt sistemos yra nefunkcins ir funkcins arba tikslins. Nefunkcins tos natralios sistemos, kuri paskirties mogus nesupranta. Dirbtins sistemos paprastai yra funkcins. Pagal sudtingum sistemas galima skirti paprastas, sudtingas ir labai sudtingas. Paprasta laikoma sistema sudaryta i keli element, susijusi ribotais ryiais, pvz. stalas. Sudtingomis laikomos sistemos, kurios yra sudarytos i daugelio element ir

daugybs ryi, pvz. automobilis. Sistemos kuri nemanoma isamiai aprayti ir iki galo suvokti, laikomos labai sudtingomis, pvz. mon, alies ekonomika, mogaus nerv sistema. Pagal galimyb keistis sistemos bna statikos ir dinamikos. Tokios sistemos kaip namas, jeigu atmesime joms darom atmosferos poveik nekinta ir laikomos statikomis. Dinamikose sistemose komponentai nuolat ar danai kinta ir jos priverstos save reguliuoti. J kitimas gali

bti ciklikas ar neciklikas (automobili gamyba ir pastato statyba). Pagal realizavimo bd sistemos skirstomos abstrakias, fizines ir operacines. Prie abstraki priklauso vairs modeliai ireikti matematinmis formulmis, grafikais ir pan. Fizins sistemos - buityje naudojami daiktai, renginiai, statiniai ir pan. Operacins sistemos reikalingos gaminant sudtingus daiktus, sprendiant problemas, kuri metu reikia atlikti daug operacij ir, kad sutartinai dirbt daug moni. Tai vairios mons, organizacijos ir t.t. Tokios sistemos nei abstrakios nei fizins, bet

realiai egzistuoja ir suvokiamos tik jas analizuojant ir apraant. Jos vadinamos ir operacinmis sistemomis ir organizacinmis sistemomis ir socialinmis sistemomis ir t.t. Pagal ry su aplinka visas sistemas reikt laikyti atviromis, nes jas veikia iorin aplinka, nors jos poveikio daugeliui sistem mes nesuvokiame. Bet yra sistem, kurioms bdingas reguliavimasis ir kurios linkusios atsiriboti nuo aplinkos. Tokias sistemas vadina i dalies atviromis (pvz. operacins sistemos). Visatoje

egzistuojanias natralias sistemas, kuri ryys su aplinka mums neaikus vadinama udaromis. Pagal ryi tarp element pobd sistemos yra determinuotos ir tikimybi. Determinuotose sistemose visi elementai inomi, ryiai tarp j aiks, pasikeitimai nuspjami pvz. automobilis. Tikimybi sistemose jas sudarantys elementai ir ryiai turi tikimybin pobd j skaiius kinta, o ryi pobdis danai gali bti tik nuspjamas, pvz. mon.

Pagal ryi tarp element prigimt sistemos yra fizins (namas), biologins (mogus, augalas), informacins (mon). Biologinms ir informacinms bdinga reguliavimosi btinyb. SISTEMIN ANALIZ IR JOS ESM Taikomoji sistem teorijos paskirtis sistemin analiz ir sisteminis projektavimas. Analizs ir projektavimo metod vairov labai plati : empiriniai, statistiniai, grafiniai,

matematiniai, etc. Tyrinjant vien ar kit objekt, sistemins Analizs ir projektavimo logika yra tokia : Isiaikinti kokiai klasei ar grupei priklauso sistema; Nustatyti, kokias funkcijas ji atlieka, kokie jos tikslai (jei sistema tikslinga); Nustatyti sistemos struktr (sudtines dalis, j kompozicij, tarpusavio ryius);

Ianalizuoti kiekvien element (posistem) SISTEMOS PAGRINDINS CHARAKTERISTIKOS Funkcin (rodo kokias funkcijas vykdo sistema); Morfologin (apibdina sistemos sandar); Procesualin (apibdina procesus vykstanius sistemoje, jei sistema dinamin).

Organizacij, kaip socialini sistem klasifikacija (pagal M. Blau ir V. Skot): Viening interes organizacijos Biznio organizacijos Aptarnaujanios organizacijos Bendrosios naudos organizacijos Klasifikuoti sistemas prasmingiausia 2 aspektais:

Pagal sistem sudarani element ir ryi tarp j turin bei savybes. Pagal visos sistemos bendrsias savybes. 1. Pagal sistem sudarani element ir ryi tarp j turin bei savybes.

iuo aspektu yra skiriamos trys sistem klass: Fizins (mechanins) sistemos . Biologins sistemos. Socialins sistemos. 2. Pagal visos sistemos bendrsias savybes. iuo aspektu sistemos skiriamos kelet dualini klasi, kuri kiekviena dalijasi dvi, viena kitai

alternatyvias grupes. Skiriamos tokios pagr. klass: Maosios ir didiosios sistemos. Paprastos ir sudtingos sistemos. Statins ir dinamins sistemos. Udaros ir atviros sistemos. Nevaldomos ir valdomos sistemos. Tikslingos ir betiksls sistemos .

SISTEMOS STRUKTR KLASS Sistemos struktra susiformuoja, kai vienaip ar kitaip sukomponuoti elementai ar j grups susijungia ar sujungiami viening visum vienodo pobdio ryiais. Struktr esm vien element pavaldumas kitiems.

Skiriamos trys struktr klass: Hierarchin struktra; Daugiary struktra; Miri struktra.

Hierarchin struktra yra tokia, kuri atitinka tokius reikalavimus: Sistemoje turi bti nors viena valdanti ir nors viena pavaldi posistem; Kiekviena posistem yra arba valdanti arba pavaldi, arba vienu metu ir valdanti ir pavaldi; Kiekviena pavaldi posistem turi ry tik su viena valdanija posisteme. Tokia hierarchin struktra, kurioje bent viena posistem tuo paiu metu yra ir pavaldi, ir valdanti, yra vadinama daugiapakope

struktra. Daugiary struktra. Tokioje struktroje kiekv. elementas turi ryius su visais kitais elementais. Ji turi atitikti iuos reikalavimus: Sistemoje yra nors viena posistem, kuri yra nei valdanti, nei pavaldi. Sistemoje nra posistems, kuri bt tiktai

valdanti. Sistemoje nra posistems, kuri bt tik pavaldi. Kiekviena pavaldi posistem yra valdoma maiausiai dviej valdani posistemi. Miri struktra yra hierarchins ir daugiarys struktr junginys.

Kompleksikai analizuojant struktras reikia nagrinti element ir posistemi ryius. Analizuojant ryius reikia nustatyti: Ryi turin. Ryi pobd. Valdymo proceso organizavimo poiriu sistemos bna: Programins;

Adaptyvins; Mirios Programinis valdymas yra tada, kai valdymo procesas vyksta pagal numatyt program. Reguliatorius (valdanioji posistem), gavs informacij apie nukrypim nuo programos, pataiso funkcionalo (valdomosios posistems) veiksmus.

Adaptyvinis valdymas sistemos funkcionavimo prisitaikymas prie iorini slyg. Reguliatorius seka iors situacij ir, kai ji keiiasi, atitinkamai keiia funkcionalo veiksmus. Grynas adaptyvinis valdymas nra labai geras, kadangi aklas sekimas iors slygomis gali bti nenaudingas ir netgi pratingas sistemai. Mirus valdymas- tai programinio ir adaptyvinio valdymo derinimas. Jis yra optimaliausias valdant sudtingas sistemas. Mirus valdymas bna kai sistemos

funkcionavimas programuojamas ir valdymo procesas vyksta pagal program, tuo paiu metu sekama iorin aplinka ir, esant reikalui, programa koreguojama bei tolesnis valdymas vykdomas pagal pakoreguot program. Valdymo sistem struktr tipai: Linijin Funkcin Linijin-funkcin (miri)

Linijinje struktroje kiekvienam padaliniui vadovauja vienas vadovas, atliekantis visas jo valdymo funkcijas. Padalinio nariai pavalds tik iam vadovui ir todl nurodymai vykdytojui i vadovo ir vykdytojo ataskaitos vadovui vyksta viena linija. Linijins struktros teigiamas bruoas yra tas, kad pavaldiniai gauna aikius, vienareikmius

nurodymus, yra utikrinamas vadovavimo vieningumas per visus hierarchinius lygius. ios struktros vienas i didiausi trkum yra tas, kad vadovas turi bti kompetentingas visose veiklos srityse o tai didelse ir sudtingose organizacijose nelabai manoma. Funkcinje struktroje pagrindinis vadovas vadovauja funkciniams vadovams, kuri kiekvienas

vadovauja vykdytojams pagal savo kompetencijos ribas. Vykdytojai gauna nurodymus i keli funkcini vadov ir atsiskaito irgi keletui vadov. ios struktros privalumas yra tas, kad funkciniai vadovai savo srityje yra kompetentingi specialista ir j sprendimai yra geri. io tipo trkumas yra tas, kad nebelieka to vadovavimo vieningumo, kuris pasireikia linijinje struktroje, vykdytojai gaudami skirtingus nurodymus i skirting vadov ne visada gali juos integruotai gyvendinti. Tai maina valdymo efektyvum. Linijin-funkcin struktra - tai jungtinis linijins

ir funkcins struktr variantas. Jo esm tokia: priimant sprendimus naudojami funkcinio valdymo pranaumai (t.y. funkcini vadov kompetencija), o organizuojant sprendim realizavim naudojami linijinio valdymo pranaumai. Pagrindinis vadovas konsultuojasi su funkciniais vadovais ir priimdamas sprendimus vertina j nuomon. Taiau nurodymai perduodami ir ataskaitos dl sprendim gyvendinimo priimamos jau linijiniu principu. Funkciniai vadovai vykdytojams tik pataria, bet nenurodinja. Linijin-funkcin struktra tokiu bdu netenka trkum bding ioms struktroms atskirai. IUOLAIKINS VALDYMO TEORIJOS

Naujausia vadybos teorij srov, isivysiusi 1990 deimtmetyje, propaguoja kompleksin, integralin poir organizacijos veiklos skms priklausomyb nuo daugelio element. ios teorijos apibendrintai danai vadinamos skming organizacij teorijomis. Prie skming organizacij teorij priskiriama ir T. Piterio bei R. Votermeno tobulos iuolaikins organizacijos teorija.

Vien i rykesni ios pakraipos teorij idst konsultacins firmos Makkinzi ir kompanija specialistai, pavadindami j teorija 7-S. ioje teorijoje teigiama, kad organizacijos skm priklauso nuo septyni faktori - strategijos, struktros, sistemos, stilius, personalas, vertybi pasidalinimas, sugebjimai). 7-S teorija

Strategija - veiklos skm priklauso nuo to, koki strategij numato ir gyvendina organizacija; Struktra - veiklos skm priklauso nuo to, kaip organizuota struktra, pareig ir atsakomybs pasiskirstymas, vidiniai ryiai; Sistemos - veiklos skm priklauso nuo informacini, gamybini, finansini ir kontrols proces visuotinumo ir sistemikumo; Stilius - veiklos skm priklauso nuo sprendim primimo ir j gyvendinimo organizavimo stiliaus ir metod;

Personalas - veiklos skm priklauso nuo darbuotoj atrankos ir socializacijos; Vertybi pasidalinimas - veiklos skm priklauso nuo darbuotoj dalijimosi vertybmis, j tarpusavio santyki; Sugebjimai - veiklos skm priklauso nuo organizacijos stiprij savybi tobulinimo, j optimalaus panaudojimo.

Vadybos raida Lietuvoje. Vadybos mokslini darb publikacijas, paskelbtas Lietuvos leidiniuose ,reikt skirti dvi dalis pasirodiusias iki 1935 met, kai Lietuv gro V.A.Graiinas (1898-1952), ir ispausdintas vliau. Btent is skyrimas ypatingas tuo, kad po 195 met vadybos raidai Lietuvoje esmin tak turjo btent V.Graiino veikla. V.Graiinas daugiausia pasauliniam vadybos mokslui nusipelns ms tautietis, kurio sudaryta ryi valomumo koncepcija ir empirin formul naudojama iki iol. Nuo pirmj gyvenimo Lietuvoje dien jis aktyviai propaguoja

vadybos idjas, buria entuziastus, besidominius ia tema. Vienas aktyviausi j tarpe buvo P.Lesauskis. Susidomjs vadybos idjomis jis, kaip karininkas, pirmiausia jas komentuoja krybos straipsniuose. Vliau publikuoja vis eil straipsni vairiais profesionalios vadybos aspektais. Pareng knyg Administracijos organizacijos paskaitos. Tai kompleksinis organizacij valdymo teorijos veikalas, turintis iliekamj vert. Akivaizdu, kad P.Lesauskis, greta V.Graiino, yra labiausiai nusipelns to meto vadybos mokslo darbuotojas.

2.tema. Organizacija kaip socialin ekonomin sistema Organizacija ir jos egzistavimo slygos 1.moni bendrijos, smoningai derinanios pastangas siekti bendro tikslo, vadinamos organizacijomis. Tam reikia maiausiai 2 moni. 2.Kad org. gyvuot, ji turi nuolat turti darbo

objekt. Org. darbo objektu aprpina darbo produkto vartotojai. Bendras org. tikslas, sudarantis slygas org. gyvuoti ir tenkinti nari poreikius, ireikiamas jos veiklos produkto vartotoj poreikiais. 3.Bendram darbui reikalinga nari komunikacija. Organizacija yra:

didioji, sudtinga, dinamin, atvira, tikslinga, valdoma sistema.

Didioji organizacijoje daug ir labai vairi sudtini element, visus juos vertinti nepaprastai sunku. Sudtinga organizacijos struktros ir vykstani proces charakteristikas manoma nustatyti tik sudtingais metodais, o kai kurias i j apytikriai. Dinamin organizacijoje vyksta daug ir labai vairi savp turiniu ir kitais parametrais proces.

Atvira organizacija vairiais ryiais susieta su iors aplinka, i aplinkos gauna ir aplinkai perduoda mediagas, informacij ir kt. Tikslinga organizacija funkcionuoja nustatydama savo tikslus ir juos gyvendinama. Valdoma organizacijoje vyksta informaciniai procesai, kuri pagrindu reguliuojama jos veikla. Bendrieji organizacij

bruoai Kiekvienai org., kokia ji bebt, bdinga kelet bendr bruo, kurie padeda suvokt, kodl org. btina valdyti: org. disponuoja itekliais ir juos transformuoja; ji turi tarpusavio ryius su ja supania aplinka; ji turi savit savybi, kuri neturi nei vienas jos narys;

ji paskirsto darbus, juos suskaidydama spec. komponentus, kuris slygoja auktesn darbo naum (horizontalus darbo pasiskirstymas); kiekviena org. turi padalinius, skyrius, tarnybas darbo padalinimui gyvendinti; darb paskirstymas reikalauja j tinkamo koordinavimo (vertikalus darb paskirstymas) Kadangi atsirado horizontalus darbo padalinimas, tai btinai atsirado ir tam tikras priemoni ir operacij eilikumas, kuris pasirekia technologijose. Technologija darbo objekto poveikio bdas.

Skiriamos 3 technologijos rys: 1. Nuoseklioji t. - j naudojant darbas suskaidomas operacijas, kurias atliekant nustatyta tvarka, darbo objektas keiia savo savybes ir virsta darbo produktu 2. Tarpininkavimo t. - visai nekeiia darbo objekto savybi, nes darbo produktas yra tas pats darbo objektas tik kitoje vietoje (produktas gaunamas perkeliant objekt kit viet, bet nekeiiant jo savybi); 3. Intensyvioji t. naudojama tada, kai reikia suderint leki l. kvalifikuot specialist paslaugas pvz. gydymas ligoninje, mokymas studij staigoje. Realiai gryn vardint technologij nra arba jos sutinkamos retai.

Kita paplitusi technologij klasifikavimo sistema yra D.Vudvordo. Remiantis D. Vudvordu yra skiriama: Vienetin, smulkiaserijin arba individuali gamyba kai vienu metu gaminamas tik vienas ar keli vienodi gaminiai. Masin arba stambiaserijin gamyba kai gaminama daug vienod gamini.

Nepertraukiama gamyba kai rengimai automatizuoti ir gamyba vyksta itis par. Bendroji organizacij struktra Kadangi org. nuolat vyksta soc. ekonominiai procesai ji yra soc. ekonomin sistema. Ji turi visas sistemai bdingas savybes: vientisumas, dalumas, unikalumas, izoliavimasis, neapibrtumas, identifikavimas, vairumas. Organizacija yra dualistin sandaros ir vykstani

proces poiri sistema, todl vadinama socialine ekonomine sistema. Suklasifikuoti organizacijas, vadovaujantis tik vienu poiriu, nemanoma. Btina skirstyti organizacijas grupes ar klases, jas vertinant bent penkiais aspektais: organizacij funkscij visuomens gyvenime poiriu; nuosavybs formos poiriu;

teisins organizacins formos poiriu; organizacijos dydio poiriu; gamybos (veiklos) tipo poiriu. Dl skirtingos element prigimties, struktra nagrinjama atskirai:

mediagin technin sandara (fizinio kapitalo sudtis); socialin sandara (moni sudtis) organizacin sandara (reali formali grupi kompozicija ir j tarpusavio santykiai, joje vykstantys procesai) ekonomin sandara (kapitalo sudtis) Sisteminiu poiri 1-nas i svarbiausi org. bruo yra jos bendroji struktra. iuolaikin sistem teorija skiria 5 bdingiausius elementus ir 2 jgas. Strategin virn lemia pagrindinius org. gyvenimo reikinius, vadovauja visai org. veiklai

vidurinis vadov sluoksnis bdingas didesnms daugiapakopms org. jis atlieka jungties vaidmen tarp strategins virns ir darbo dalies Darbo dalyje vyksta darbo objekto pavertimas darbo produkt.

Techno struktra apima technikos ir technologij specialistus. Kurie utikrina vis technologini proces tinkam eig. Paramos tarnybai priklauso darbuotojai, kurie vykdo visus org. aptarnavimo darbus. Aprpinimo tarnyba usiima mediaginiu, energetiniu, informaciniu aprpinimu. 1-oji i dviej jg yra ideologija. Tai didel vertybi ir sitikinim sistema, iskirianti konkrei org. i kit. 2-oji politika. Ji remiasi egoistikais tam tikr Organizacijos gyvavimo etapai Kiekviena org. savo gyvavimo laikotarpiu pereina

tam tikrus etapus, kuri visuma vadinama gyvavimo ciklu. Taip yra todl, kad org. yra sistema, kuriai bdingas is bruoas. Skiriami 4 org. gyvavimo ciklo etapai: 1. Atsiradimas, steigimasis ir organizavimasis (tai veiklos sferos pasirinkimas, steigimosi ir veiklos plano sudarymas, finansavimo altini paieka, projektavimo ir konstravimo darbai, pradinis fizinio kapitalo kaupimas, produkto gamyba ir sisavinimas); 2. Augimas, pltimasis, kiekybinis didjimas (tai fizinio kapitalo (pastat, rengim) didinimas, gaminamos produkcijos tobulinimas, apimi

didinimas, nauj rink uvaldymas); 3. Stabilus funkcionavimas (gamybos ir pardavimo apimi stabilizavimas, gaminamo produkto kokybs gerinimas, rengim ir technini proces tobulinimas, pradins senjimo apraikos); 4. Inykimas, likvidavimas (gamybos ir pardavimo apimi ymus majimas, neisprendiam finansini-ekonomini problem atsiradimas, bankrotas ir likvidavimas). Efektyviai funkcionuojanti organizacija nuolat analizuoja savo veiklos parametrus.

Jei analiz rodo, kad produkt gamybos ir pardavimo perspektyva nekokia, atsiranda nuosmukio simptomai, veikla reorganizuojama, pradedami gaminti kiti (dn giminingi seniesiems) produktai, ir mon toliau stabiliai funkcionuoja. Reorganizacij mons gyvenime gali bti ne viena ir ne dvi. Tokiu bdu utikrinamas mons ilgaamikumas. Reorganizavimo period metu vyksta tokie procesai:

Nauj produkt krimas, konstravimas; Nauj technologij projektavimas; Gamybini pajgum rekonstrukcija; Nauj produkt sisavinimas. Socialin organizacij sandar iandieninse org. mons pavieniui dirba labai retai jie veikia susijung grupes. Todl socialin sandara tai organizacijoje veikiani grupi visuma. mons grupes

jungiasi todl, kad bendrai veikdami gyvendintu ne tik grups, bet ir asmeninius tikslus, ko nepadaryt individualiai. Visos moni grupes skirstomos slygines ir realisias. I. Slygin grup moni grup, turini vienokias ar kitokias bendras charakteristikas, taiau nesusiet jokiais bendravimo, bendradarbiavimo ryiais( pvz., vyrai, moterys, pensininkai,) II. Reali grup tarpusavyje bendradarbiaujani moni grup, besireikianti kaip vieningas subjektas, savo veikla siekiantis konkretaus tikslo.

Organizacijos socialin grup a) Maos tokia grup, kuomet tarp vis j sudarani moni yra nuolatiniai tiesioginiai asmeniniai kontaktai (35 40 moni). b) Didel tiesioginiai asmeniniai kontaktai tarp jos nari nei praktikai nei teorikai negalimi

c) Pastovi turinti ilgalaikius tikslus ir jos nariai, bendradarbiauja siekiant t tiksl, grupje veikia ilg laikotarp. d) Laikina suformuota konkretaus tikslo gyvendinimui, ir j pasiekus - iformuojama. e) Formali grup, kuri teisinta oficialiais dokumentais, o jos veikla formaliai reglamentuota; f) Neformali grup, kuri neteisinta ir

funkcionuoja, kaip draug, vienmini ir t.t. visuma. g) Pirmin grindiamos asmeniniais ryiais, siekiant bendro tikslo. Ja g.b. tik maa grup. h) Antrin grup, kuri sudaryta i primini grupi, susiet formaliai reglamentuotais ryiai. Antrins grups bna keli, hierarchikai susiklosiusi lygi. Grupi organizacijoje svoka Literatroje (R.Heller, G.Bardier, D.Myers,

G.M.Andrejeva, U.McKinlly-Ranjan, S.P.Robbins ir kt.) grups organizacijoje apibdinamos vairiai: Tai dviej ir daugiau darbuotoj, suvokiani, jog yra susij tarpusavio ryiais, bendradarbiaujani ir takojani vieni kit veikl bei elges, sjunga. Tai slyginai nedidelis moni sambris organizacijoje, kurio narius jungia bendra socialin veikla, tiesioginiai bendravimo, bendradarbiavimo ir emociniai ryiai, iskirtins grupins normos.

Tai du ir daugiau vienas nuo kito priklausantys ir tarpusavyje sveikaujantys mons, susibr tam, kad gyvendint konkreius tikslus. Tai draugikas brys ir gyva, nuolat besikeiianti jga, vienijanti mones bendram darbui, siekiant organizacijos

tiksl. Tai dviej ir daugiau asmen, sveikaujani tam, kad bt pasiektas organizacijos tikslas, sistema. Grupi vystymosi etapai Grups, kaip ir jas sudarantys mons, tobulja vis savo gyvavimo laik. T vystymsi galima suskirstyti kelet stadij. Kiekvienoje stadijoje reikalavimai turi bti skirtingi.

Grupi vystymsi pradjo nagrinti B.Tuckman ir jis teig, kad nedidels grups pereina 5 vystymosi etapus. Jis nesako, kad visoms grupms grietai priskiriami ie rmai, bet jie gali paaikinti, kodl grups patiria sunkum. Penki grupi vystymosi etapai (stadijos): Formavimasis; Audra struktra;

Normalizavimasi; Stabilumas; Uduoties ubaigimas arba inykimas. Formavimasis-grup formuojasi ir suino koks elgesys priimtinas grupei. Nustato taisykles. Tai orientacijos ir aklimatizacijos laikotarpis.

Audra Nariai pradeda patogiau jaustis tarpusavyje. Pradeda sitvirtinti kaip asmenybs ir gali nesutikti su formuojamos grups struktra. Gali prieintis 1 etape susiklosiusioms taisyklms. Normalizavimasis- nagrinjami ir sprendiami konfliktai, kil 2 etape. Atsiranda grups vienyb, kai grups nariai nustato bendrus tikslus, normas ir pagr. taisykles. Dalyvauja visa grup, nariai reikia savo asmenin nuomon ir klostosi artimi santykiai.

Stabilumas struktros klausimai jau isprsti, grups pradeda dirbti kaip vienetai. Grups struktra palengvina grups gyvenim ir veikl. Struktra tampa grups vartojimo priemone. Grups nari pastangos nukreipiamos grups struktros panaudojim uduotims ubaigti. Uduoties ubaigimas arba inykimaslaikinoms grupms (uduoties) tai laikas, kada grup ubaigia savo veikl. Grup savo dmes perkelia nuo gero uduoties atlikimo ubaigim. Nari poiris svyruoja nuo susijaudinimo iki

depresijos. Komandos samprata Komanda tai kartu dirbani asmen grup, kurioje vis asmen buvimas yra btinas bendram tikslui gyvendinti ir kiekvieno grups nario individ. poreikiams patenkinti. Komanda organizacijoje vadinama ypatinga formaliai sudaryta grup, pasiyminti pozityvia sinergija bei neanti individuali ir

bendr tarpusavio atsakomyb. Komandos nariai vienas kit papildo skirtingais gdiais. Formuojant komand, svarbiausi yra ie aspektai: Nari atranka; Mokymas; Atlygis.

Nari atranka. Samdydami komandos narius, vadovai turt usitikrinti, kad kandidatai gals atlikti savo vaidmen komandoje bei turs pakankamai bendravimo ir technini gdi atlikti darb. Mokymas. Mokymo specialistai silo darbtojams praktinius seminarus, padedanius tobulinti problem sprendimo,

komunikavimo, deryb, konflikt valdymo gdiams gerinti. Atlygis. Atlygio sistema turt skatinti komandos narius dirbti kartu, o ne konkuruoti. Individ. asmenis reikt paauktinti pareigose, kelti j atlyginimus bei taikyti kt. pripainimo priemones pagal tai, kiek jie efektyviai veikia kaip komandos nariai. Reikt atlyginti u tokius veiksmus: nauj koleg mokym, informacijos mainus su komandos draugais, pagalb sprendiant konfliktus komandoje ir nauj gdi

ugdym, kuri reikia komandai, taiau j trksta. Kiekv. komandai bdinga: 1) 2) 3) 4) komandos nari roli, funkcij pasiskirstymas aikios elgesio normos grupje ipltoti bendravimo bdai,

tarpasmeniniai santykiai: parama, primimas, pagarba, pasitikjimas. Komand rys Komand klass pagal tikslus (S.P.Robbins): - Problem sprendimo komandos; - Savivaldios darbo komandos; - Tarpfunkcins komandos; - Virtualios komandos.

Problem sprendimo komandos. i komand nariai keiiasi idjomis arba pateikia silymus, kaip gerinti darbo procesus ir metodus. iandien daugelis org-zacij problem sprendimo komandoms duoda uduotis iekoti bd kokybei gerinti, spartinti produkcijos pristatym, mainti atliekoms, nelaiming atsitikim skaiiui ir apskritai mainti katams. Savivaldios darbo komandos. Jas sudaro 1015 m., kurie perima savo buvusi tiesiog. vadov pareigas. ios pareigos apima kolektyvin darbo temp kontrol, darbo

uduoi formulavim, pertrauk organizavim. iose komandose dirbantys darb-tojai padaro daugiau pravaikt, ia didesn darb-toj kaita nei tradicinse darbo struktrose. Tarpfunkcins komandos. i komand sukrimo idja buvo grindiama principu, kad visais kliento darbo aspektais rpintsi visa komanda, o ne atskiri kompanijos skyriai. Pertvarkym tikslas buvo pagerinti komunikavim ir geriau aptarnauti klientus, kad padidt produktyvumas ir daugiau klient bt patenkinti kompanijos darbu.

Virtualios komandos naudoja kompiuteri technik, kad vien viet suburt fizikai isklaidytus savo narius ir gyvend. bendr tiksl. i technika leidia m. bendradarbiauti realiuoju laiku, nepaisant to, ar juos skiria tik kabinetai ar emynai. ios komandos gali daryti t pat, k ir kitos,- keistis infor, priimti sprendimus, vykdyti uduotis. Organizacija ir aplinka Visos organizacijos darbo skm visada priklauso nuo aplinkos: vidins ir iorins. Vidaus aplink

formuoja jos vidiniai kintamieji veiksniai: tikslai (perengiami planavimo metu ir i anksto praneami org. nariams); 2. org. struktra (vien vadov ar padalini pavaldumas kitiems; su ja siejasi darbo paskirstymas ir kontrol); 3. udaviniai; 4.technologija; 5. mons (gyvendina org. tikslus). Iors aplink sudaro: tiesioginio poveikio sritys: tiekjai, vairuotojai, konkurentai, profsjungos, iniasklaida, spec. interes grups, vyriausyb statymai, finansins institucijos. Jei i infrastruktra veikia optimaliai, dirbantieji neturi problem, tai atsiliepia bendriems organizacijos darbo rezultatams. Netiesioginio poveikio sritys, tiesioginio

spaudimo nedaranios, bet savitai veikia org.: ekonominiai, soc.-kultriniai, technologiniai, politiniai veiksniai. Org-zacijos iors aplink sudaro: Tiesioginio poveikio veiksniai; Netiesioginio poveikio veiksniai

Tiesioginio poveikio veiksniai: Vartotojai nusprendia, kokios preks ir paslaugos jiems reikalingos, todl nuo vartotoj sprendim priklauso ir org-zacijos veiklos rezultatai. Savo vartotojus turi ir ne pelno, ir vieosios ir politins org-zacijos. Konkurentai. Danai ne vartotojai, o konkurentai lemia, koki produkcij gaminti ir kokia kaina j galima

parduoti. Kova vyksta ne tik dl vartotoj, bet dl darbo itekli, mediag, kapitalo ir teiss taikyti naujovs. Nuo konkurencijos priklauso vidins darbo slygos. Tiekjai. Veikianti mon i kit moni gauna aliavas, mediagas, renginius, energij, finansus. Yra mediag tiekjai, kapitalo tikjai (bankai, vairios paskolos teikimo programos, akcininkai, privats asmenys). Darbo itekliai. Org-zacijos tikslams gyvendinti reikalingas efektyvus darbas, todl jos personalas

vadovai specialistai ir darbininkai t.b. atitinkam specialybi, reikiamos kompetencijos. statymai ir kitos valstybs reguliavimo normos. Org-zacijos veikl reguliuoja valst. st-mai dl j statuso, mokesi, darbo st-mai ir kt. valstybs aktai. Visos org-zacijos privalo juos vykdyti. Specials valstybs organai priiri, kad tai bt deramai daroma. iems aktams pasikeitus ar paskelbus naujus, gali atsirasti problem.

Netiesioginio poveikio veiksniai: Ekonominiai veiksniai. Bendroji ekonomin bkl lemia materialini itekli kainas, nuo jos priklauso moki vartotoj paklausa prekms ir paslaugoms. Org-zacijos vadovybs privalo numatyti, koki tak veiklai turs ekonomikos bkls pokyiai. vertindami bendr ekonomin bkl, org-zacijos vadovai turt atkreipti dmes tai, kaip kinta BNP, kokia nacionalinio biudeto struktra, koks bedarbysts lygis, ar lengvai bus prieinamos paskolos, kokios infliacijos ir palkan normos kitimo tendencijos.

Technologiniai veiksniai. Technologiniai uoliai skatina nauj gamybos metod ir gamini radimsi, nauj rink formavimsi ir marketingo metod keitimsi, todl daugelis i ms technologij sieja su techniniais iradimais ar atradimais. Taiau tai ribotas supratimas. Technologija yra apibdinama kaip priemon itekliams paversti produkcij. Todl analizuojant technologinius pokyius btina atsivelgti ir verslo informacijos gavimo, jos tvarkymo, saugojimo bei panaudojimo naujoves.

Socialiniai veiksniai. Socialins jgos dinamikos: keiiasi vartotoj vertybs, poiriai, nuostatos, gyvenimo bdas. Taiau svarbiausia keiiasi visuomens demografins charakteristikos. Politiniai veiksniai. Org-zacijai svarbus st-mus leidianios ir juos vykdani inst-cij bei teisins sistemos poiris versl. Glaudiai susijs su socialinmis ir kultrinmis tendencijomis, jis veikia org-zacijos pelno apmokestinim, prekybini lengvat teikim ar pardavim apribojim,

vartotoj interes gynim, darbo apsaug, aplinkosaug. Ekologiniai veiksniai. Vis aktualesnis darosi verslo ir ekologijos ryys. Kai kurios kins veiklos akos ypa teria aplink. Galioja nemaai norm, reguliuojani taros lyg. J nesilaikanios org-zacijos turi atlyginti aplinkai padaryt al. Vidin organizacijos aplinka Organizacijos veiklos rezultatus lemia tikslai, racionalios ir vykdomos uduotys, veiksmingas personalas, optimali org-zacijos struktra bei

produkcijos gamybai taikoma technologija. Tikslai. Tai pirmoji universali org-zacijos charakteristika. Org-zacijos vadovyb tikslus nustato planavimo proceso metu ir idsto j esm darb-tojams. Kai tikslai aikiai apibrti ir suprantami, personalas gali sukoncentruoti savo intelektines ir fizines jgas jiems gyvendinti. Labai danai manoma, kad svarb. org-zacijos tikslas- gauti peln. J gali gauti, kai pagamina produkt, kur vartotojas perka poreikiams patenkinti, tai pagaminti paklaus turinti produkt efektyviausiai panaudojant ribotus

gamybos iteklius. Tikslai numatomi ne tik visai org-zacijai, bet ir jos atskiroms tarnyboms. Uduotys. Org-zacijos tikslus konkretizuoja uduotys. Uduotys skirstomos tris kategorijas : darbo su monmis (personalo valdymo); darbo su objektais (produkcijos gamybos paslaug teikimo), darbo su informacija (valdymo). Uduoi vykdytojai siauros specializacijos darb-tojai. Darbo specializacija padeda pasiekti didesn darbo naum.

Technologija- kai norime vykdyti uduot, visada kyla klausimas, koki konkrei technologij pasirinkti. Kiekv. org-zacija veikia tam tikroje aplinkoje, nes ji yra atvira- kak gauna i jos ir kak atiduoda. Aplinka gali bti apibdinama, kaip paprastoji arba sudtingoji. Paprastajai aplinkai bdinga nedidelis org-zacij

veikiani veiksni skaiius, o t veiksni prigimtis panai. Sudtingj aplink sudaro daug vairi organizacijos veiklai darani tak veiksni. Kadangi org. kaip soc.-ekonomin sistema veikia aplinkoje, ypa reikminga jai yra iors aplinka, nes vidaus aplink lengviau kontroliuoti ir keisti. Iors aplinka daro l. didel tak org. veiklai. Iors aplinka analizuojama 2 aspektais: Bendroji ir Specifin aplinka.

Bendroji aplinka tai aplinka, kurios parametrai aktuals visoms org., kokios jos bebt. Bendrj aplink apibdina: natralioji aplinka (dirbama em, mikas, vandens telkiniai, ekologija, ikasenos demografin aplinka (teritorijos gyventoj sudtis visais

poiriais) ekonomin aplinka (alis ekonomikos isivyst. lygis, ryiai su kitom alim) socialin aplinka (gyventoj sluoksniai, bedarbysts lygis, profsjunginis judjimas) politin aplinka (politin sistema, partijos, valdios ir valdymo institucijos) teisin aplinka (teisin sistema, statymin baz, statym vykdymo tvarka) kultrin aplinka (visuomens kultros, isimokslinimo lygis) technologin aplinka (vyraujanios gamybos akos, bendras technologinis lygis). Specifin aplinka tai aplinka, kurios parametrai aktuals tik tam tikrai organizacijai. Specifin

aplink apibdina ie parametrai: gaminamo produkto, teikiamos paslaugos paklausos lygis; konkurencijos lygis; specifin infrastruktra (infrastruktra, kuri apibdina pai org.) aliav gavimo kanalai Organizacijos funkcionavimo ir santyki su aplinka stovis priklauso nuo keleto aplinkos savybi.

Labiausiai tuos santykius takoja: aplinkos stabilumo laipsnis; aplinkos sudtingumo laipsnis (kokie parametrai ir kiek j takoja org.) aplinkos neapibrtumo laipsniai (jos problematikumas) aplinkos dinamikumo laipsnis (kaip keiiasi aplinkos parametrai laiko atvilgiu) Nuo i savybi ir kit aplinkos

charakteristik priklauso aplinkos poveikio org.pobdis ir org. elgsena aplinkoje. Aplinka gali: Pozityviai stimuliuoti org. veikl, pltimsi ir vystymsi; Neturti jokios takos org. gyvavimui ir veiklai; Aplinka gali varyti org. veiksmus arba net ardyti, vienaip ar kitaip kenkti. Org. elgsena kit org. atvilgiu:

Bti neutrali (neturt joki interes kit org. atvilgiu, su jomis palaikomi bendro pobdio, nieko nepareigojantys ryiai) partneryst (bendradarbiaujama su kitom org., siekiama bendr, visiems partneriams nauding rezultat); konkurencija (kova u takos sferas, savo veiklos iklimas, kit org. veiklos menkinimas).

Kontaktai su iors aplinka vyksta funkcionuojant ryi sistemai. Ryiai su natralija aplinka taibryiai su eme ir jos itekliais, vandeniu, oru, augmenija ir gyvnija. Ryius su aplinka reikia analizuoti dviem aspektais: turinio poiriu ir pobdiu poiriu. Turinio poiriu organizacija su aplinka susieta tokiais ryiai: mediaginiais; ekonominiais; socialiniais; informaciniai Pobdio poiriu organizacija su aplinka susieta tokiais ryiai: nuolatiniai, nepertraukiami, ilgalaikiai, daugkartiniai diskretiniai, vienkartiniai; Tiesioginiai, grtamieji neutrals(ryiai su

natralija aplinka ir kt. Analizuojant ir vertinant org. projektuojant j veikl btina ypating dmes atkreipti org. socialin sandar, kai vien i svarbiausi vidins aplinkos veiksni, ir iorin aplink, kuri tiesiogiai arba netiesiogiai takojavis org. veikl. Organizacijos elgsena aplinkoje Organizacijos elgsena- socialini tyrinjim

sritis, akcentuojanti individ ir j grupi koordinuot veikl, bendro tikslo siekyje, sveikaujant su aplinka. Organizacijos elgsena tyrinja, kaip mons veikia orgzacijos viduje. Organizacijos elgsenos tyrim dalykas individ ir j grupi sveikos procesai orgzacijoje. Gauti rezult. naudojami, siekiant didesnio organizacij veiklos efektyvumo. Pagrindiniai organizacijos elgsenos tyrim elementai yra :

mons sudaro vidin socialin org-zacijos sistem (tai individai ir j maos bei didels grups) struktra apibdina oficialius moni santykius org-zacijoje. mons t.b. susieti tam tikrais ryiais, kad j veikla but efektyvi. ie ryiai tarp dirbani moni ir sudaro org-zacijos struktr. technologija apima moni aprpinim darbo priemonmis, o tai turi tiesiogin poveik

uduotims, kurias jie vykdo. aplinka org-zacijoje nra izoliuota, ji veikia konkreioje aplinkoje, kuri sudaro daug kit org-zacij. Jos turi takos viena kitai ir sudaro kompleksin sistem, kuri netgi slygoja moni grupi gyvenimo stili, moni poirius, darbinius santykius, konkurencij dl aliav energijos, rinkos savo gaminiams. Organizacijos elgsena aplinkoje

nagrinjama dviem aspektais bendroji elgsena ir elgsena kit org-zacij atvilgiu. Bendroji elgsena bna: adaptavimosi elgsena (prisitaikymas prie aplinkos) integravimosi elgsena (jungimosi su aplinka elgsena) prieinimosi elgsena (nesutikimo su aplinkos diktuojamomis slygomis elgsena);

pajungimo elgsena (aplinkos sisavinimo ir pritaikinimo savo poreikiams elgsena) . Organizacijos elgsena kit organizacij atvilgiu bna: neutralumas (nra interes kit org-zacij

atvilgiu, su jomis palaikomi bendro pobdio, nieko nepareigojantys ryiai); partneryst (bendradarbiaujama su kitomis organizacijomis, siekiama bendr, visiems partneriams nauding rezultat); konkurencija (kova u takos sferas, savo veiklos iklimas, kit org-zacij veiklos menkinimas). 3.tema. Organizacijos valdymas VALDYMAS

Valdymas yra informacinis procesas, vykstantis tikslingoje sistemoje, kuomet viena sistemos posistem(valdanioji) reguliuoja kit posistemi (valdomj) funkcionavim, siekdama utikrinti tikslo funkcijos realizacij, VALDYMO CIKLAS KAIP SPRENDIM PRIMIMO IR GYVENDINIMO VEIKSM SEKA Vadybos veiklos pirmasis ingsnis yra planavimas- bsim veiksm, j eils ir derinimo numatymas. Planuojant gali tekti keisti sprendimo metu nustatyto tikslo pavidal, kad juo bt galima pasinaudoti kaip rankiu veiklos skmingumui vertinti ne tik baigus darbus, bet ir darbams dar vykstant. Reikia numatyti

bdus, kaip t tiksl pasiekti, suplanuoti konkreius darbus, kuriuos reikia atlikti, j tarpusavio ry ir eil. Turi bti numatyta kaip bus organizuojamas darbas, kaip ir kokiu periodikumu kontroliuojama, kada ir kieno reguliuojama. Planavimas yra pagrindas. inant k ir kada daryti, pereinama prie antrojo ciklo elemento- organizavimo. Tai- moni ir materialini darbo element sistemos, leidianios gyvendinti sprendim, sudarymas. Reikia perskirstyti iteklius ir mones darbo procese, numatyti j funkcijas, konkreias uduotis, aprpinti juos viskuo, ko reikia darbui.

Treia atlikus iuos darbus, jau galima paleisti technines sistemas. O moni sistemoms, kurioms reikia sudaryti slygas, kad darbuotojai, siekdami savo tiksl, padaryt ir tai, ko i j reikalauja organizacija, btinas dar vienas valdymo ciklo elementas- skatinimas. Reikia mones paskatinti veikti organizacijos nurodyta kryptimi. Ketvirtas valdymo ciklo elementas- kontrol. Tai - darb eigos arba j rezultat palyginimas su numatytaisiais. ia reikia faktin padt sulyginti su planiniais tam momentui numatytais rodikliais ir informacij

perduoti sprendjui. Jei kontrol neranda joki nukrypim nuo numatytos padties, valdymo sistemai nereikia imtis joki veiksm. Kontrols sukurta informacija ufiksuojama ir laikoma, nes daugelis darb kartojasi, tods informacija apie darb eig gali bti labai reikalinga ateityje dirbant BENDROSIOS VALDYMO FUNKCIJOS Vadovavim btina traktuoti kaip cikl, susidedant i konkrei vadybininko darbo srii, vadinam valdymo funkcijomis. Funkcija lotynikai reikia veikla.

Valdymo funkcija tai konkreti vadybos veiklos sritis, kuri atliekama specialiomis priemonmis Valdymo procesui yra bdingi bendrieji ir specifiniai procesai, todl iskiriamos pagrindins arba bendrosios ir konkreios arba specialiosios valdymo funkcijos. Egzistuoja organikas ryys tarp pagrindini valdymo funkcij, kurios yra bendros vairioms valdymo sistemoms vairiose akose, ir konkrei funkcij, specifini tai ar kitai valdymo sistemai. O tai specialij vadybos funkcij, suformuot pagal F.Taylor logik, ivardijama daugiau kaip penkiolika, i j:

Operatyvusis gamybos valdymas. Kokybs valdymas. Darbo ir darbo umokesio valdymas. Personalo valdymas. Finans valdymas ir t.t. iuo metu yra suformuluotos ir naudojamos (pagal esm atitinkanios H. Fayol suformuluotas) ios valdymo funkcijos: planavimas,organizavimas,

vadovavimas, kontrol. Visos ios ivardytos funkcijos veikia ivien ir tarpusavyje glaudiai susijusios. Planavimas M.H.Meskono knygoje planuojant siloma atsakyti tokius tris klausimus: kokioje situacijoje ar bsenoje mes dabar esame, ko mes norime pasiekti (kokie turi bti organizacijos tikslai) ir kaip mes galvojame tai padaryti, t.y. priimti reikalingus sprendimus. Planavim jie apibdina taip: tai bdas,kuris numato bendr organizacijos pastang sutelkimo krypt, kad pasiekti bendr tiksl. Planavimo procesas yra nepertraukiamas, nes tai susieta su situacijos parametr pokyiais.

Organizavimas - tai veiksm konkretinimas, darbtoj parinkimas, darb-toj pavaldumo nustatymas, vadov, vadovaujani plano gyvendinimui, paskirstymas. Koordinavimas Svarbi valdymo ciklo funkcija yra koordinavimas. Jis apjungia visus valdymo subjekt veiksmus, skirtus sekti vis darb eig, lyginti j parametrus su numatytais plane ir koreguoti pavaldini veikl, kad planas bt vykdomas kokybikai ir laiku. Vadovavimas- sprendim prrimimas ir j gyvendinimo organizavimas).

Motyvavimas. Plano vykdymo efektyvumas ne maai priklauso ir nuo darbuotoj motyvacijos. Pagrindiniai motyvavimo bdai yra ie: atlyginimo didinimas, pried ir premij skyrimas; grieti reikalavimai, sakymai, bet teisingi, pagrsti ir btini; vairi ri skatinimai (pagarba darbuotojui, geras odis, pagyrimo susiejimas su konkreiu rezultatu, darbo lengvat suteikimas, nuoirdi pagalba kritinse gyvenimo situacijose ir t.t). Kontrol

Kai darbas organizuotas, btina j kontroliuoti. Kontrol yra duomen apie plano vykdym rinkimas, analiz, vertinimas ir pasilym darb eigai koreguoti parengimas. Kontrol gali bti tiesiogin ir netiesiogin: Tiesiogins atveju kontroliuojantis pats apima pirmin informacij apie operacij vykdym ir daro atitinkamas ivadas; Netiesiogin kontrol - tai ivestini duomen analiz ir vertinimas. Kontrol vykdoma nuolat, periodikai ir atsitiktinai.

Nuolatin kontrol reikia, kad duomenys renkami vis laik; periodin, kai kontroliuojama reguliariai (kas savait, mnes, ketvirt ir t.t.); atsitiktin kontroliuojami veiksmai, atliekami netiktais momentais. SPRENDIMO PARENGIMAS IR PRIMIMAS Valdymo sprendim primimas bet kurios organizacijos valdymo sudtin dalis. Tai vienas esmini vadov veiklos element. Vadovo sugebjimas priimti arba organizuoti valdymo sprendim primim ymia dalimi nulemia

skming funkcionavim ir vystimsi. Teorijoje vieni autoriai valdymo sprendim primim pateikia kaip planavimo funkcijos dal, kiti kaip integruojani, pagrindin valdymo funkcij. Valdymo sprendimo primimas tai procesas, kur sudaro ie pagrindiniai etapai: prieasi sprendimui priimti atsiradimas, galim veiksm vardijimas ir j pasirinkimas.

Sprendim primimas tai veiksm krypties konkreiai problemai sprsti nustatymas Efektyvaus sprendimo kriterijai. Efektyv sprendim apibdina 5 pagrindins savybs: iki galo naudojami grups nari resursai; gerai panaudojamas laikas; sprendimas yra teisingas, auktos kokybs; sprendim nusiteik gyvendinti visi grups

nariai; primus sprendim, grups sugebjimas sprsti problemas padidja, o ne sumaja. Sprendimo parengimo ir primimo eiga:

informacijos rinkimas, sisteminimas, analiz; ivad formulavimas, situacijos apibdinimas, tiksl nustatymas; skaiiavimai, vertinimai, galim sprendimo variant parengimas; geriausio varianto atrinkimas - sprendimo primimas. Sprendim gyvendinant vyksta:

gyvendinimo plano sudarymas (planavimas); organizacini priemoni parengimas (organizavimas); duomen apie plano vykdymo eig rinkimas ir vertinimas (kontrol); veiksm koregavimas ir nukreipimas ( koordinavimas ir vadovavimas); veiklos ir elgsenos skatinimas (motyvavimas). Sprendimo primimo etapai.

1. Situacijos vertinimas; 2. Problemos identifikavimas. iame etape btina apsibrti, kok tiksl norima pasiekti. Svarb. ingsnis apsprendiant problem- tai suvokimas, kad ji egzistuoja. 3. Sprendimo alternatyv formulavimas. ioje stadijoje t.b. kuo isamesns infor surinkimas, siekiant atlikti vairiapusik

sprendiamos problemos analiz. Atliktos analizs pagrindu formuluojamos galimos sprendim alternatyvos, nustatomi vertinimo kriterijai bei apribojimai. 4. Alternatyv vertinimas ir tinkamiausios atrinkimas. iame etape vertinamos visos alternatyvos ir galutinai pasirenkamas sprendimas. 5. Sprendimo primimas, atsakomybs rib

nustatymas. T.b. suplanuojamas pats sprendimo gyvendinimas. Tai reikia, kad reikia nusprsti: kas turi bti padaryta; kas tai padarys; kada ir kokiomis priemonmis tai bus padaryta. Btent sudarant tok plan tenka aikiai paskirstyti atsakomyb u priimto sprendimo gyvendinim. 6. Sprendimo gyvendinimas ir kontrol. Norint, kad probl. bt isprsta efektyviai, btina inoti, kaip vyksta pats realizavimo procesas, ir vertinti gautus rezultatus. Tai prireikus padeda atlikti reikalingus koregavimo veiksmus.

Sprendimo parengimo svarba Sprendimo parengimas apjungia alternatyv formulavimo, vertinimo bei tinkamiausios alternatyvos atrinkimo sprendimo primimo proceso etapus. Sprendimo parengimui i dalies galima priskirti ir situacijos vertinimo etap. Rengiamo sprendimo, t.y. iekomo tinkamiausio sprendimo varianto, skm yra tampriai susijusi su individo mstymo bdu, neapibrtumo tolerancija, organizacini suvarym pobdiu bei grups elgesio ypatybmis.

SPRENDIMO PARENGIMO BDAI, J PRIVALUMAI IR TRKUMAI Yra daug sprendimo parengimo bd.Daniausiai naudojamas klasikini bdas - specialistai surenka vis manom informacij, apdoroja ir analizuoja tuos duomenis, sudaro matematinius, situacinius ar loginius modelius, iskiria ir vertina aib galim sprendim variant. nustato teigiamas ir neigiamas kiekvieno varianto savybes ir rekomenduoja geriausi i j. Didelse organizacijose, kartais sprendimui parengti naudojami matematinio modeliavimo metodai Sprendimo primimas - tai procesas, kurio metu i keli galim racionali alternatyv

parenkama viena tinkamiausia. Parengus sprendim jis t.b. priimtas ir teisintas. Sprendimo primimas vadovo privilegija ir teis. Taiau vadovas nebtinai vienasmenikai turi priimti sprendim jis gali pasitarti ir netgi oficialiai teisinti sprendim kaip grups atsaking darbuotoj nuomon. Skiriami 3 sprendimo primimo bdai: Vienasmenis;

Kolegialus; Visuotinis. Vienasmenis (individualus)- vadovas, ianalizavs parengtus silymus ir vertindamas savo patyrim ir intuicij, pats vienas priima sprendim. Privalumai : didina vadovo atsakomyb, greiiau priimamas sprendimas.

Trkumai: vieno asmens priimtas sprend. neretai bna netinkamas, nepanaudojami grups nari resursai, ne visi stengiasi sprend. gyvendinti. Kolegialus (grupinis) parengtus silymus analizuoja ir sprendim priima oficialiai teisinta darb-toj grup (kolegija). Jei kolegijoje nra vieningos nuomons, sprendimas priimamas paprasta arba kvalifikuota bals dauguma. Vadovas tik formina kolegijos sprendim.

Privalumai : tinkamas, kai trksta laiko sprend. priimti, kai sprend. nra l. reikmingas ar sprendiama probl. nra svarbi visiems nariams, t.p. didesn ini visuma, universalesnis sprendimas, didesnis poiri skaiius. Trkumai: danai neatsivelgiama maumos nuomon, neinaudojami visi resursai.

Visuotinis sprendim priima visi org-zacijos nariai, turintys balso teis. Pvz., akcinje bendrovje visi akcininkai, mokslo institute visi mokslininkai. Atsakomybs u priimtus sprendimus problema isprendiama taip: priimant sprendimus, numatomi j vykdytojai, kurie ir atsako u to sprendimo gyvendinim. Tokiu bdu sprendimai gauna teisin pobd. Privalumai: priimtinesni sprendimai, didesn ini visuma, skatina dalyvavim valdyme, skatina aktyvum, leidia org-zacijos nariams daryti didesn tak bendrai veiklai.

Trkumai: nesugebjimas efektyviai komunikuoti tarpusavyje, pernelyg skubama pasiekti susitarim, siekiant ivengti atsakomybs, sprendimo primim stengiamasi perduoti kitam, ilgas sprendimo primimo laikas. Klasikiniai grupiniai sprendimo parengimo metodai: 1.

2. 3. 4. 5. Susirinkimas; Pasitarimas; Posdis; Diskusija; Balsavimas iuolaikiniai grupiniai sprendimo parengimo metodai:

Smegen turmas; Delfi metodas; Nominali grupi metodas; Konsensusas; eios mstymo skrybls; Elektroniniai posdiai.

Smegen turmas. io metodo tikslas- veikti grups, kurios nariai aktyviai tarpusavyje sveikauja, reikalavim siekti pair darnos, trukdanios pltoti krybingas alternatyvas. Veikiant smegen atakos metodu aplink stal susda 6-12 m. Grups vadovas aikiai suformuluoja problem, kad j suprast visi dalyviai. Paskui pasitarimo dalyviai per paskirt laik pasilo kiek manoma daugiau variant, kurie tuo metu auna galv. Variant kritikuoti negalima, jie visi ufiksuojami, kad vliau bt galima juos aptarti ir ianalizuoti. is metodas

yra idj silymo procesas. Delfi metodas. galina suvienyti ekspertines nari nuomones, kai susiduriama su sudtinga nestandartine problema. Ekspertai tarpusavyje nebendrauja; Nominali grupi metodas. Visi grups nariai dalyvauja susirinkime, kaip ir tradiciniame komiteto posdyje, taiau reikalaujama, kad jie

veikt nepriklausomai vienas nuo kito. Prie prasidedant diskusijoms kiekv. dalyvis savarankikai urao savo mintis apie svarstom problem. Kiekv. posdio dalyvis supaindina grup su viena idja. Paskui visi paeiliui pateikia po vien idj, kol visos idjos bna pasilytos ir ufiksuotos (lentoje). Vliau grup aptaria idjas. Kiekv. grups narys nesikalbdamas ir nesitardamas irikiuoja idjas pagal j vert. Galutinis sprend. priimamas remiantis gavusia aukiausi vertinim idja. io metodo privalumas tas, kad jis leidia grupei formaliai susitikti, taiau nekliudo nepriklausomai mstyti.

Konsensusas. Konsensusas paprastai apibdinamas kaip kartu dirbani ir turini galimyb atvirai komunikacijai bei takai priimant sprendimus moni grupin nuomon. Konsensusas t.p. reikia, kad visi nariai gali perfrazuoti sprendim, nordami parodyti, kad j supranta, visi nariai gali pasakyti, k jie jauia. Konsen. yra geriausias metodas priimti novatorik, krybik, auktos kokybs sprendim, kai a)visi nariai t.b. traukti j gyvendinant; b)norima panaudoti vis nari sugebjimus; c)turi padidti sprendim primimo efektyvumas ateityje.

eios mstymo skrybls (E. de Bono). Kodl mes manome, kad yra tik vienas mstymo bdas, tinkantis kiekvienoje situacijoje? Kodl mginame daryti visk i karto? eios metaforikos skirting spalv skrybls iuo atveju atstovauja pagrindiniams mstymo tipams.

Balta skrybl naudojama tam, kad atkreipt dmes turim ar nepakankam informacij. Raudona skrybl susijusi su jausmais, intuicija ir emocijomis, suteikia galimyb nevaromai reikti savo jausmus. Juoda skrybl reikia atsargum, spja apie rizik, pasako, kodl kas nors gali nepasisekti. alia skrybl siejasi su augimu, energija. Mlyna skrybl skiriama paiam mstymo procesui nagrinti. Geltona skrybl atkreipia dmes pasilymo pranaumus. Elektroniniai posdiai. Tai pats naujausias

grupini sprendim primimo bdas, kuris suderina nominalios grups metod ir iuolaikin kompiuterin technik. Apie 50 m. susda prie pasagos formos stalo, ant kurio nra nieko daugiau, iskyrus kompiuteri terminalus. Dalyviai supaindinami su svarstomais klausimais, paskui jie veda savo atsakymus kompiuter. Individuals komentarai bei balsavimo rezultatai parodomi kambaryje esaniame ekrane. Pagr. elektron. posdi privalumai yra anonimikumas, siningumas ir greitis. Posdio dalyviai gali anonimikai vesti kompiuter bet kok praneim, kur visi pamato ekrane, posdio dalyviui paspaudus klaviatros klavi. is metodas yra greitas, nes nra tui plepal, diskusijos nenukrypsta nuo temos.

PLANAVIMAS Planas yra sprendimo gyvendinimo projektas. Jame idstoma, kokius veiksmus ir kada reikia atlikti, o taip pat, kas juos atliks ir kokiais resursais naudosis, Realizuojant sprendim. planams rengti organizacijoje sudaromos specialist grups, nuolat veikiantys padaliniai. Juose turi dirbti vairi pakraip specialistai gerai Imanantys veiklos turin, analitikai, sistemininkai. Kokybiki planai parengiami tik jiems vieningai dirbant, integruojant skirtingas inias ir veiklos metodus. [Zakareviius]

mon rinkos slygomis gali funkcionuoti tik tada, kai jos savininkas ir visi darbuotojai geba objektyviai vertinti iorines ir vidaus slygas, prognozuoja ateit, numatyta linkme organizuoja savo veiksmus ir nuolatos kontroliuoja esam padt tai padeda atlikti pirmoji valdymo funkcija planavimas. planavimas yra bsimos veiklos sumanymas, pagrstas racionalumo principu. Planavimas yra neatsiejamas nuo prognozavimo. [Damaien] Planai klasifikuojami: planinio laikotarpio poiriu strateginiai, taktiniai, operatyviniai; turinio poiriu pardavimo, gamybos,

apsirpinimo, finans, techninio vystymo, personalo (socialins veiklos); sprendimo tiksl poiriu kompleksiniai, programiniai; apimties poiriu globaliniai, lokaliniai. Planavimo udaviniai: Nurodyti organizacijos nari veiksm krypt: organizacij nariams nurodyti, kaip veikti; numatyti

j veiklos plan. Suderinti organizacijos padalini ir jos nari pastangas. vertinti galimas klitis bei numatyti bdus joms veikti. Sudaryti slygas nuolat sekti veikl, pastebti jos trkumus ir laiku juos alinti, ivengti atsitiktini neapgalvot sprendim pavojaus. [Damaien] Takinio planavimo udaviniams bdingi ie bruoai:

Udaviniai yra technologiniai; Aikus j sprendimo bdas; Jie nukreipti iorinius, organizacijos veikl lemianius veiksnius; Planai racionals, udaviniai aiks, tiksls ir imatuojami; Planavimas grietai atsietas nuo plano vykdymo veiklos. Planams forminti dn naudojamos tokios formos:

1) lentels- veiksmai suraomi chronologine tvarka vien jos stulpel, o kitus suraomi vykdymo terminai, vykdytojai, resursai. 2) Ganto grafikas- jame veiksmai ir terminai parodomi vaizdiai, i karto matosi visas planas ir jo gyvendinimo eiga. 3) PERT grafikas- is grafikas visus plano veiksmus

susieja tarpusavyje, t.p. su laiko faktoriumi taip, kad aikiai matosi trumpiausias (kritinis) plano gyvendinimo laikas. is grafikas danai vadinamas tinkliniu grafiku. Organizavimas ir pagrindins priemons, utikrinanios konkretaus plano gyvendinim Organizavimas tai plano gyvendinimo organizacins sistemos (moni, dalyvaujani plano realizavime pareig, darb ir tarpusavio ryi) sudarymas. Org-zavimo svoka suprantama kaip rankis, priemon tikslui pasiekti. Svoka tampriai siejasi su org-zacine

valdymo struktra, ypa gyvendinant ilgalaikius, globalinius planus. Org-zacin struktra formuojama nuolatini org-zacijos valdymo tiksl gyvendinimui bei proces valdymui, org-zavimo funkcija utikrina kiekvieno konkretaus plano organizacines priemones. Organizacines priemones: plane numatyt veiksm detalizavimas, konkretinimas,

reglamentavimas; darbuotoj, detalizuotoms ir reglamentuotoms operacijoms atlikti numatymas, parinkimas, j pareig tikslus apibdinimas, supaindinimas su pareigomis ir operacijomis; darbuotoj tarpusavio ryi ir pavaldumo nustatymas; vadov, vadovaujani plano gyvendinimui, pareig paskirstymas (centralizavimas, decentralizavimas, delegavimas ir pan.); plano realizavimo kontrols sistemos (tvarkos, metod, proceso) parengimas.

KONTROL (jos reikm organizacijos valdyme) Kontrol tai duomen apie plano gyvendinim rinkimas, analiz ir vertinimas, t.y. planins ir faktikos bkls lyginimas: normatyvin planuojama bkl lyginama su faktika bkle ir rastas nukrypimas leidia sprsti, ar kontroliuojamas procesas vyksta tinkamai. ia gauname infor-cij apie pasekmes, o ne apie nukrypimo prieastis, todl svarbiausias kontrols udavinys ukirsti keli tokiems nukrypimams ateityje, t.y. kontrol t.b.

Profilaktinio pobdio. Kontroliuojant laikomasi ekonomikumo principo: kontrols laidos t.b. maesns nei teikiama nauda. Kontrols etapai: standart ir kriterij sudarymas; i tikro gaut rezultat palyginimas su standartais; nukrypim nuo standart, kriterij ar plan koregavimo;

Pradin kontrol. Planavimo, organizacini struktr sudarymas. ios kontrols instrumentai yra atitinkamos taisykls, procedros, elgsena. Pradin kontrol taikoma mogikj, materialini ir finansini itekli srityje. Svarbiausia pradins l kontrols priemon yra biudetas. Jis garantuoja, kad padaliniai gaus planuotas pinig sumas ir pinigbus, kai j reiks. Pradin kontrol padeda atidiai analizuoti moni dalykines, gdi ir kitas profesines inias, kurios btinos atliekant t.tikras pareigas. Nustatomi atitinkami reikalavimai, ini patikrinimai ir kiti bdai. Tarpin kontrol. Vykdoma darbo metu. Tai

reguliari pavaldini darbo kontrol, aptariant ikilusius klausimus ir pasilymus darbui pagerinti, ji padeda ivengti atotrkio nuo plan ir instrukcij. Kontroliuojama matuojant faktiko darbo rezultatus. i sistema padeda vadovybei isiaikinti daugyb nenumatyt problem ir pakoreguoti moni elgsen taip, kad org-zacija dirbt efektyviai. Galutin kontrol. Grtamasis ryys panaudojamas tada, kai darbas atliktas. Rezultatai palyginami su reikalavimais. Vadovyb turi galimyb geriau vertinti, ar planai bus reals. i procedra padeda gauti informacij apie ikilusias problemas ir formuoti naujus planus, leidianius ivengti buvusi klaid. Antra ios

kontrols f-kcija motyvacija. Jeigu vadovyb sieja motyvacines paskatas su darbo rezultatais, tai rezultatai t.b. tiksliai ir objektyviai imatuoti. Efektyvios kontrols bruoai: 1.Orientacija rezultatus. Galutinis kontrols tikslas yra ne informacijos rinkimas, standart nustatymas ir problem aikinimasis, bet org-zacijos udavini sprendimas. Matavimai ir informacija apie rezultatus yra tik tiksl siekimo priemon. Todl btina stebti,

kad kontrols priemons netapt svarbesns u orgzacijos tikslus. 2.Veiklos atitikimas. Kontrol turi atitikti kontroliuojam veikl ir objektyviai imatuoti bei vertinti tai, kas svarbiausia. 3.Kontrols savalaikikumas. Suprantamas ne kaip danumas ar greitumas, o kaip laiko intervalas tarp imatavim ir vertinim, kuris adekvaiai atitinka kontroliuojam reikin.

4.Kontrols lankstumas. Kontrol, kaip ir planas, t.b. pakankamai lanksti ir taikytis prie vykstani pasikeitim. Kartais neyms plano pakitimai labai rimtai pakeiia kontrols sistem. 5.Kontrols paprastumas. Efektyviausia kontrol paprasta kontrol. Paprasti kontrols metodai reikalauja maiau pastang ir yra ekonomikesn.

6.Kontrols ekonomikumas. Kadangi kontrols procese umaskuota daug paalini ilaid, toki kaip darbo laiko ir itekli, kurias galima bt panaudoti kitiems udav. sprsti, tai reikia stengtis, kad kontrol bt ekonomikai pateisinama ir ilaidos jai t.b. kuo maesns. Taiau btina realiai vertinti kontrols snaudas bei nepamirti ilgalaiki ir trumpalaiki org- KONTROLS FORMOS IR BDAI

Tiesiogin kontrol vyksta tuomet, kai kontrolierius pats gauna pirminius duomenis ir j pagrindu daro ivadas. Netiesiogin kontrol tai antrini duomen analiz ir vertinimas.Laiko poiriu kontroliuoti galima nuolat, periodikai ir atsitiktinai. Nuolatin kontrol vis laik, be pertrauk,

vykstantis duomen rinkimo ir apdorojimo procesas. Periodin kontrol kontroliavimas nustatytais momentais, kurie kartojasi t.tikra tvarka. Atsitiktin kontrol duomen pamimas atsitiktiniu momentu, dn netiktai, neinant kontroliuojamam objektui ar subjektui. Skiriama trij ri kontrol: tarnybin prieira, rezultat kontrol,

savikontrol. Tarnybin prieira yra kiekvieno vadovo pareiga. Jis turi sitikinti, kad bendradarbis, kuriam deleguota uduotis, siekia patikt tiksl, taiko tinkamus metodus, jei reikia jam pataria, padeda.

Rezultat kontrolje kontroliuojamas pasiekt rezultat atitikimas planuojamiems. Savikontrol, kuri slygoja tokios prieastys: mons nemgsta bti nuolatos stebimi, tai maina motyvacij, stabdo krybin augim bei prietarauja mogaus asmens laisvei. KOORDINAVIMAS Koordinavimo esm tai vykdytoj veiksm koregavimas, jei tie veiksmai neatitinka plane numatytos eigos. Vadovavim plaija prasme btina suprasti kaip sprendim primim ir j gyvendinimo org-zavim.

VADOVAVIMAS Vadovavimas kaip koordinavimas (veiksm koregavimas) vyksta atliekant poveik vienam ar kitam vykdytojui taip, kad is pakeist savo veikl ir priderint j prie plane numatytos eigos. Vadovaujant naudojami vairs poveikio bdai, arba kitaip (pasak Damaiens) valdymo metodai: ekonominis, varijuojant atlyginimu u atliekam darb; organizacinis administracinis, nurodant, sakant, grietai reikalaujant tiksliai vykdyti sakymus ir uduotis; taikant socialpsichologines priemones, kuri metu inaudojami vykdytoj charakterio bruoai,

psichologins savybs, santykiai su bendradarbiais, gyvenimo situacijos ir kt. MOTYVAVIMAS Motyvavimas ir vadovavimas yra tarpusavyje susietos ir integruotos f-kcijos. Tai vadovo veikla, kuria siekiama, kad darb-tojas bt suinteresuotas dirbti efektyviai ir kartu siekti bendr org-zacijos tiksl.

Motyvacija asmenybs poreiki visumos iraika; prieastis veikti. (A.Huczijnski) Motyvacija yra noras kak padaryti ir j lemia veiksmo galimyb patenkinti poreik. Motyvavimas poveikis motyvacijai, bdas skatinti VALDYMAS KAIP INFORMACINIS PROCESAS Valdymas yra informacinis procesas, vykstantis tikslingoje sistemoje, kuomet viena sistemos posistem (valdanioji) reguliuoja kit posistemi (valdomj) funkcionavim, siekdama utikrinti tikslo funkcijos realizavim. iame informaciniame procese dalyvauja dvejopa informacija:

- pirmin inios apie tai, kas vyksta valdomosiose posistemse, ir - antrin valdaniosios posistems nuomon, k ir kaip reikia reguliuoti valdomj posistemi veiksmuose. Valdymas skmingai gali vykti tik sistemoje, kuri: disponuoja informacija apie save ir savyje vykstanius procesus; disponuoja informacija apie iors aplink ir joje vykstanius procesus;

analizuoja, pasta i informacij ir sugeba ja naudotis. Informacija valdymo proceso substancija (esm). Pagrindin valdymo proceso substancija yra informacija - visuose valdymo ciklo etapuose, parengiant, priimant ir gyvendinant sprendimus vyksta informacinis procesas. Todl btina apibdinti valdymo informacijos pagrindines charakteristikas. Valdymo informacija klasifikuojama:

Iors ir vidaus; Pirmin ir ivestin (antrin); Nuolatin ir diskretin; Naudinga ir nenaudinga ar net alinga (informacinis triukmas); Atvira ir uifruota. Informacijos pilnumas, tikslumas, patikimumas, savalaikikumas - turi svarbi reikm parengiant, priimant ir gyvendinant sprendimus (sprendim kokybei). Poveikio bdai: organizacinis administracinis, ekonominis, sociopsichologinis

Vadovaujant naudojami vairs poveikio bdai, arba kitaip (pasak Damaiens) valdymo metodai: ekonominis, varijuojant atlyginimu u atliekam darb; organizacinis administracinis, nurodant, sakant, grietai reikalaujant tiksliai vykdyti sakymus ir uduotis; taikant socialpsichologines priemones, kuri metu inaudojami vykdytoj charakterio bruoai, psichologins savybs, santykiai su bendradarbiais, gyvenimo situacijos ir kt.

Organizacinis administracinis Nurodymai, normos, instrukcijos. Vadovai savo valia tiesiogiai veikia pavaldinius, jog ie beslygikai laikytsi st-m, nutarim, vykdyt vadovo sakymus, potvarkius bei nurodymus. Apima: reglamentavim, normavim, instruktavim.

Reglamentavimas tai privalom org-zacini nuostat valdymas. Tai tipiniai AB, I, funkcini padalini nuostatai. Normavimas - tai valdymo aparat normos ir normatyvai, valdymo ir darbo org-zavimo normos ir normatyvai (tarnautoj pareig kvalifikaciniai inynai, alg dydiai, valdymo aparat struktros). Instruktavimas supaindinama su darbo

slygomis, aikinami tikslai ir udaviniai, patariama ir rekomenduojama, kaip atlikti vien ar kit uduot. Organizaciniai- administraciniai valdymo metodai pasiekia tiksl tik tada, kai: a) yra reglamentuoti tikslai, aikios valdymo grandies pareigos, teis ir atsakomyb; b) visi darbuotojai drausmingi; c) sutvarkyta valdymo kontrols sistema.

Pranaumai: tiesiogini poreiki naumas skatina skirti uduotis. Trkumai: btinas darb-toj veiklos apribojimas gali turti takos biurokratizmui, darb-toj abejingumui, atsakomybs stokai. Ekonominis Ekonominius pirmiausia lemia ekonom. santykiai ir j bazje besiformuojantys mogaus poreikiai bei interesai. Labai svarbs yra valstybinio reguliavimo ekonominiai bdai: mokesiai, kreditavimo

slygos, kainos. Skiriamos dvi ekonomini bd grups: tiesioginio ir netiesioginio poveikio. Tiesioginio poveikio- remiasi tiesioginiais santykiais ir materialini, pinigini bei darbo itekli skirstymu. Jais naudojamasi nustatant planinius normatyvus ir rodiklius.

Netiesioginio poveikio- ekonominis kinis veiklos skatinimas, kuris pasireikia tarpusavyje glaudiai susijusiomis sistemomis kreditavimu, finansavimu, ekonomikai pagrstomis kainomis. L.svarbi yra darbo umokesio sistemos reikm, kurios paskirtis skatinti mones siekti geresni darbo rezultat. Darbo umokestis l.svarbus tiek individualaus, tiek kolektyvinio skatinimo veiksnys. Privalumai: kol visikai nra patenkinti mogaus materialiniai poreikiai, ie metodai yra nuolatin

ir svarbi poveikio priemon. Trkumai: materialiniai moni poreikiai yra individuals savo prigimtimi. Labai materialiai suinteresuotas mogus gali tenkinti savo poreikius kolektyvo sskaita. Ekonominiai metodai turi ribotus iteklius Sociopsichologinis

Socialiniai psichologiniai valdymo metodai leidia vertinti mogaus kaip asmenybs, individo socialines nuostatas, orientacij ir panaudoti jas mons veiklai efektyvinti. Social. psicholog. valdymo metodai dar vad. aukljamaisiais. Tai padeda geriau suprasti mones, j interesus, veiklos motyvus, social. grupi psichologin pobd, darbo veiklos ri ypatybes ir geriau parinkti bei efektyviau panaudoti social. psicholog. metodus. Neteisingas ar nepakankamas i bd naudojimas skatina kait, darbo paeidimus, blogina moralin, psichologin mons

Tikslas padti mogui auklti savo gebjimus ir sudaryti galimybes juos tobulinti, parinkti darb, savo turiniu labiausiai atitinkant jo poreikius, moraliai skatinti. Moralinio skatinimo teigiama savyb pinigai, neigiama papeikimas. Privalumai: skatina krybin veikl.

Trkumai: reikia taikyti individualiai kiekvienam darbuotojui ar darbuotoj grupei. KORPORACINIS ORGANIZACIJOS KLIMATAS Korporacin kultra tai vertybi, santyki ir elgesio norm visuma, tas vertybini orientacij laukas, kuris nukreipia kiekvieno organizacijos nario elges tam tikra linkme. Organizacijos stengiasi sukurti korporacins kultros pagrindus ir t idj paskleisti tarp nari. Veiksminga korporacin kultra remiasi aikiai suformuluotomis ir paskelbtomis nuostatomis iais klausimais:

organizacijos paskirtis ir strategijos vertinam veiklos ir elgesio bruo problem sprendimo technologij ir procedr darbo apmokjimo ir karjeros paramos mogui, tiesiogiai nesusijusios su darbu socialins visuomenins veiklos (labdaros, kultros, sporto remimo)

drabui, manier, elgesio taisykli. ORGANIZACIJOS KULTROS VORATINKLIS Voratinklis jgos arba valdios kultra. Tai organizacija, kuri labai orientuojasi rezultat. J apibdina odiai hierarchija ir autokratija. Tokia organizacija gerai dirba krizi, pasikeitim atveju. Minusas: organizacija neibalansuota, visi sprendimai vienose rankose, o tai neoperatyvu.

4.tema. Personalas ir jo valdymas Personalas ir valdymas Organizacijos vystymosi galimybs, pokyi klii prieastys ir j paalinimo priemons vis pirma priklauso nuo organizacijos personalo kokybins sudties, jo psichologini nuostat, aktyvumo ir kit charakteristik.

Organizacijos personal sudaro dvi pagrindins grups: Vykdantysis personalas; Vadybinis personalas. Vykdaniuoju personalu vadinami darbuotojai, kurie organizacijose atlieka darbus, realizuojanius jos paskirties

funkcijas. Skiriamos dvi i darbuotoj grups: darbininkai ir specialistai. Darbininkai tai darbuotojai, kurie atlieka darbus su mediaginio pobdio objektais. i darb rezultatas naujas mediaginis objektas arba to paties objekto vietos pakeitimas. Ypa aikiai darbininkus, kaip personalo gurp, galima indentifikuoti gamybinse organizacijose.

Specialistai tai darbuotojai, kurie, vykdydami organizacijos funkcijas, atlieka intelektualinio pobdio darbus. i darb rezultatas intelektualin produkcija. Akivaizdu, kad specialistai tai konstruktoriai, technologai, metrologai, ekonomistai. Vadybinis personalas tai darbuotojai, atliekantys organizacijos valdymo funkcijas. Valdymo sistemoje darbo turinio poiriu dirba trij tip vadybiniai darbuotojai vadovai, specialistai, techniniai vykdytojai.

Vadovai darbuotojai, kuri pagrindin funkcija priimti sprendimus ir organizuoti j gyvendinim. Vadovai grupuojami pagal atliekamo darbo turin ir pagal valdymo lygius, kuriems jie vadovauja. PERSONALAS IR VALDYMAS Darbo turinio poiriu valdymo sistemoje dirba trij tip darbuotojai:

Vadovai Specialistai Techniniai vykdytojai Pagal valdymo lygius yra auktutinio, vidurinio ir emutinio lygio vadovai. Auktutinio lygio vadovai tai organizacijos vadovai, vidurinio lygio vadovai tai vadovai, vadovaujantys stambiems jungtiniams linijiniams ir funkciniams padaliniams, emutinio lygio vadovai tai vadovai, tiesiogiai vadovaujantys

darbuotojams, atliekantiems konkreius sprendim gyvendinimo darbus. Specialistai tai valdymo sistemos darbuotojai, kurie atlieka informacinanalitin darb, reikaling parengiant ir priimant sprendimus. Specialistai daugiausia dirba funkciniuose padaliniuose. Prie linijini vadov dirba vadybos specialistai, kuriuos priimta vadinti dispeeriais jie padeda iems vadovams realizuoti sprendimus.

Techniniai vykdytojai tai pagalbinius vadybinius darbus atliekantys darbuotojai. Jie nedalyvauja tiesioginje sprendim rengimo bei primimo veikloje ir atlieka tik aptarnavimo funkcijas. Vadov reikalavimai kompetencijai ir kvalifikacijai Funkciniai vadovai turi bti geri savo sferos specialistai analitikai, o linijiniai vadovai- geri organizatoriai, sugebantys sutelkti darbuotojus uduotims realizuoti. Auktutinio lygio vadovai daugiausia turi sprsti

strateginius udavinius, todl jie privalo gerai imanyti vadybos, ekonominius, teisinius, strateginius ir maiau- technologinius, gamybos organizavimo aspektus. Vidurinio lygio vadovai sprendia taktinius, o emutinio- operatyvinius udavinius, todl ie vadovai privalo nuodugniai inoti technologij, organizavim, psichologij, ir maiau-ekonomik, teis. KARJEROS PLANAVIMAS Praddamas profesin veikl, mogus daniausiai sivaizduoja save netolimoje ateityje uimant auktesnio lygio pareigas arba dirbant

domesn darb. Tai rodo, kad tas mogus turi konkreius profesinio brandumo siekius, kuriuos gyvendindamas nori kuo geriau panaudoti savo gabumus ir profesin potencial. Jis pasirys mokytis, tobulti, ugdyti save, kad bt nuolat naudingas organizacijai, kuri taip pat nuolat Verbavimo ir atrankos proces galima sivaizduoti kaip tai toki etap sek 1. Planuoti ir organizuoti darbo jg, kad bt galima nustatyti, kurias pareigybes reikia upildyti.

2. Verbuojant vidaus ir iors kandidatus sudaryti potenciali kandidat ias pareigybes sra. 3. Utikrinti, kad kandidatai upildyt praymo priimti darb formas ir galbt vesti pradins atrankos interviu. 4. Taikyti vairius atrankos metodus tinkamiems kandidatams pasirinkti. 5. Nusisti vien ar daugiau tinkam kandidat pas vadov, kuris yra tiesiogiai atsakingas u darb. 6. Pasistengti, kad vadovas ar kitas tiesiogiai su iuo reikalu susijs asmuo vest vien ar daugiau interviu su kandidatais ir padt nusprsti, kuriam kandidatui pasilyti darb. Analizuodami skirting mokslinink darbus

galima iskirti 2 pagrindinius karjeros modelius: 1. Tradicinis, biurokratinis, vertikalusis, dar vadinamas organizaciniu, modelis; 2. Asmeninis, horizontalusis karjeros modelis, dar vadinamas iuolaikiniu, kintamuoju. Vidaus kandidatai Danai geriausias darbdaviui kandidat altinis yra monje jau dirbantys darbuotojai. Kad i paieka bt skminga, reikia pasitelkti darbo skelbimus, personalo asmens bylas ir duomen apie darbuotoj gdius bazes. Kompiuterizuotos darbuotoj duomen bazs gali padti rasti

tinkamus kandidatus mons viduje laisvoms pareigybms uimti. Iors kandidatai Jei kandidat upildyti visas numatomas laisvas vietas paioje organizacijoje nepakanka, darbdaviai sutelkia dmes iors kandidatus. ia 1. 2. 3. gali prireikti: Bendr ekonomini slyg prognozi; Vietins rinkos slyg prognozi;

Darbo jgos rinkos rinkos prognozi. Personalo paiekos strategijos pasirinkimas ir paiekos bdai Atsivelgiant reikalavimus, keliamus bsimam darbuotojui, pasirenkama paiekos strategija. Priklausomai nuo reikalavim kandidatui ir darbdavio finansini galimybi, yra pasirenkamas efektyviausias bdas praneti potencialiems kandidatams apie vykstant konkurs. Daniausiai iekoma Skelbimai spaudoje. Sukuriamas ir paskelbiamas skelbimas dienraiuose. Iekant darbuotoj

kituose alies miestuose tikslinga skelbti paiek regioninje spaudoje. Vietinis laikratis paprastai yra geriausias darbinink, biuro tarnautoj ir emesniojo lygio administracijos darbuotoj altinis. Profesiniai urnalai gali bti geras viduriniojo ir aukiausiojo lygio vadov altinis. Skelbimai internete (praktikai pagrindinis

verbavimo altinis). Skelbimas apie paiek savo mons interneto puslapyje taip pat galima patalpinti skelbim darbo paiekos portaluose, pvz.:CV-online, CV.lt. Ir kituose. Privalumai: is bdas nebrangus. Internete skelbimo laikas ne toks ribotas. is verbavimo bdas operatyvesnis ( skelbim sureaguojama labai greitai). VADOVAS Skiriamos penkios valdios formos:

Prievarta paremta valdia Atlyginimu paremta valdia Eksperto valdia Pavyzdio (etalono) valdia Teisin valdia Keturios R. Laikerto vadovavimo stiliaus sistemos

Eksploatacin autoritarin Geranorika autoritarin Konsultacin demokratin Pagrsta dalyvavimu Vadovavimo stiliaus rys pagal V. Vrum 1. Rykiai individualus Vadovas su niekuo nesitaria ir naudoja tik savo turim informacij, nereikalaudamas jokios papildomos informacijos. 2. Individualus - informacinis Vadovas reikalauja surinkti vis manom informacij, j susisteminti ir jam pateikti, o tada sprendim priima

savarankikai. 3. Pasitarimo I stilius Vadovas priima sprendim vertins ir iklauss pavaldini silymus ir idjas, kurias paprao pateikti jis pats. 4. Pasitarimo II stilius Vadovas prao darbuotoj pateikti pasilym, tada juos aptaria su darbuotojais ir pats priima sprendim. 5. Grupinis Vadovas svarsto problem su pavaldiniais ir galutinis sprendimas priimamas bendru pasitarimu P. Drakeris iskiria dvi vadovo veiklos sferas: Operatyvin veiklos sfera tai vis organizacijos

grandi darbo sinchronizavimas, ritmingai dirbanio mechanizmo valdymas. Perspektyvin veiklos sfera - tai organizacijos ateities, jos perspektyv numatymas ir priemoni ioms perspektyvoms gyvendinti parengimas. Valdymo metodai, j esm Norint suprasti valdymo metod esm, reikia isiaikinti: kas yra valdymas ir metodas ?

Valdymas tai poveikis visuomenei, turint tiksl j tvarkyti, tobulinti. Valdymas neatsiejamas nuo darbo org-zavimo, pasiskirstymo, mogaus vietos ir funkcij kolektyve nustatymo. Valdomas tiek mogaus socialinis elgesys, tiek visi visuomens santykiai. Valdymas btinas dl: - sudtingos visuomens struktros - darbo visuomens poirio - poreikio monms bendrauti.

Metodas tai tikslo siekimo, veikimo bdas, veiklos tvarka, smoningai taikoma kuriam nors tikslui pasiekti. Tai tam tikras poveikis, priemon, udavinio sprendimo bdas. Vadyboje valdymo metodo terminas

apibriamas: kaip valdymo subjekto poveikio bdas valdomajam objektui (valdomai sistemai); kaip valdymo veiklos atlikimo variantas; atskir valdymo veiklos srii, funkcij realizavimo bdas.

Valdymo metodai tai poveikis tam tikrai sistemai, kad jos veikla bt skirta norimam tikslui pasiekti; tai tikslui pasiekti bdai, kuriais valdymo subjektas veikia valdymo objekt, siekdamas usibrto tikslo. Valdymo metodai t.b. efektyvs, orientuoti taip, kad skirtas darbas bt atliktas kuo geriausiai. Valdymo metodai tai visuma bd, kuriais daromas kryptingas poveikis darbuotojams ir

kolektyvams, siekiant koordinuoti j veikl. Poreiki hierarchija (A. Maslou) A.Maslou atskleid mogaus poreiki sudtingum ir j tak darbo motyvacijai. Jis nustat, kad mones dirbti, veikti skatina noras patenkinti savo poreikius. Pagal A.Maslou yra 5 lygiai poreiki :

1) Fiziologiniai poreikiai btini norint igyventi. Tai maistas, apranga, miegas, seksas. Jie yra emiausiame piramids sluoksnyje. 2) Saugumo poreikiai. Tai sveikatos, darbingumo isaugojimas, ateities saugumas ir kt. Tenkinant iuos poreikius btinas bstas. 3) Bendravimo (socialiniai) poreikiai. Tai meils ir prieraiumo poreikiai. Apima individo nor

palaikyti draugikus santykius su kitais, integruotis kolektyv; 4) Pagarbos, pripainimo poreikiai. Tai savigarbos, asmenins skms, kompetencijos, aplinkini moni pagarbos, pripainimo poreikis. 5) Saviraikos poreikiai. Tai poreikis realizuoti savo slaptas galimybes ir tobulti kaip asmenybei.

A. Maslou poreiki hierarchija Saviraikos Pagarbos Socialiniai poreikiai Saugumo poreikiai Fiziologiniai poreikiai A. Maslou teorija buvo labai svarbi

sampratai, kas lemia mogaus verimsi darb. Vadovai suprato, kad motyvacija mogui nurodo plat jo poreiki spektr. Todl, nordamas motyvuoti atskir mog, vadovas privalo suteikti mogui galimyb patenkinti jo pagrindin poreik, kuris padt pasiekti visos org-zacijos tikslus. Valdymo metod grups Valdymo metodai grupuojami taip:

1)ekonominiai metodai 2) socialiniai psichologiniai metodai 3) administraciniai organizaciniai metodai 4) filosofiniai metodai. 5)teisiniai metodai. 1)ekonominiai metodai- kain politika, finansavimas ir kreditavimas, v. fond sudarymas,

darbo umokesio formos, premijos. ie metodai yra stabili ir svarbi poveikio priemon. 2) socialiniai psichologiniai metodai- padti mogui atskleisti savo gebjimus ir sudaryti galimybes juos tobulinti, parinkti darb, moraliai skatinti. Social. psicholog. metodai ypa skatina krybin veikl. Psichologiniais valdymo metodais siekiama traukti mog valdym, kad geriau suvokt didij savo darbo prasm, plsti jo galiojimus ir atsakomyb, ugdyti rimt poir darb. ie metodai dar vadinami aukljamaisiais.

3) administraciniai organizaciniai metodai- tai nurodymai, normos, instrukcijos. iais metodais formuojamas visas valdymo sistemos karkasasstruktra, procedros, ryiai. ia valdymo objektas darb-tojo darbo vieta, pareigyb. Tai teiss akt, org-zacijos nuostat ir t.t. gyvendinimas. Vadovai tiesiogiai veikia pavaldinius, kad ie beslygikai laikytsi statym, nutarim ir t.t. 4) filosofiniai metodai. Remiasi mogaus suvoktais gyvenimo tikslais, gyvenimo prasms suvokimu. Tai valdymas ilgalaikiais tikslais, karjeros planavimas,

org-zacijos kultra, vertybi, tradicij ugdymas. 5)teisiniai metodai. Tai teisinis pagrindas, kuriuo remiantis teisinamas org-zacijos egzistavimas ir darbuotojo darbo santykiai su org-zacija. Tai statymai, org-zacijos nuostatai, statai, darbo sutartys ir kt. Valdymo metodai Valdymo metod grups:

Organizaciniai administraciniai metodai. Ekonominiai metodai. Socialiniai psichologiniai metodai Filosofiniai valdymo metodai Teisiniai valdymo metodai

Organizaciniai administraciniai metodai. Valdymo objektas darb-tojo darbo vieta, pareigyb. Tai teiss akt, org-zacijos nuostat ir t.t. gyvendinimas. Vadovai tiesiogiai veikia pavaldinius, kad ie beslygikai laikytsi statym, nutarim ir t.t. Privalumai: tiesiogini poreiki naumas skiriant uduotis.

Trkumai: btinas darbuotoj veiklos apribojimas gali turti takos biurokratizmui, darbuotoj abejingumui, atsakomybs stokai Ekonominiai metodai. J valdymo objektas yra darbuotojas kaip sistemos dalis. Tai darbo umokesio nustatymas, premijos, privilegijos, patarnavimai ir kt. Ekonomini metod paskirtis formuoti ekonominius darbuotojo kryptingos veiklos

motyvus. Privalumai: kol visikai nra patenkinti mogaus materialiniai poreikiai, ie metodai yra nuolatin ir svarbi j poveikio priemon. Trkumai: materialiniai moni poreikiai yra individuals savo prigimtimi. Labai materialiai suinteresuotas mogus gali tenkinti savo poreikius kolektyvo sskaita. Ekonominiai metodai turi riboti iteklius.

Socialiniai psichologiniai metodai. Remiasi psichologini mogaus poreiki tenkinimu. Todl i metod objektas darbuotojas kaip asmenyb. Psichologiniams metodams priskiriami darbo vertinimas, moralinis skatinimas, galimybi ugdyti savo sugebjimus sudarymas ir kt.

Privalumai: skatina krybin veikl; ininieriniai techniniai darbuotojai skatinami moraliai. Trkumai: iuos metodus reikia taikyti individualiai kiekvienam darbuotojui ar darbuotoj grupei. Filosofiniai valdymo metodai

Remiasi mogaus suvoktais gyvenimo tikslais, gyvenimo prasms suvokimu. Tai valdymas ilgalaikiais tikslais, karjeros planavimas, organizacijos kultra, vertybi, tradicij ugdymas. Privalumai: jeigu mogus turi aik ir tvirt nusistatym dl savo gyvenimo prasms ir tas nusistatymas yra humanistinis, dorovingas, tokio mogaus tikslus nesudtinga suderinti su org-zacijos paskirtimi ir strateginiais tikslais. Galima tiktis, kad toks mogus panaudos visas savo galimybes org-zacijos labui.

Trkumai: iuos metodus galima taikyti tik tada, kai mogus dorai ir smoningai suvokia savo gyvenimo prasm (kitaip darbuotojas tiesiog nepajus poveikio, orientuoto gyvenimo prasm). i metod taikymas kelia labai didelius reikalavimus paiai vadovo asmenybei. Teisiniai valdymo metodai Tai teisinis pagrindas, kuriuo remiantis teisinamas orgzacijos egzistavimas ir darb-tojo darbo santykiai su orgzacija. Tai statymai, org-zacijos nuostatai, statai, darbo sutartys ir kt.

Privalumai: jie yra tiesioginiai. Apsisprends prisidti prie org-zacijos, mogus i karto susitaiko su t.tikrais savo elgesio apribojimais ir tiesiog automatikai vykdo visus nurodymus, kurie nepaeidia kit, jam svarbesni interes. Ypa tinka operatyviai valdant veikl ir krizinse situacijose. Trkumai: nuolatinis i metod naudojimas slopina darbuotoj iniciatyv, ugdo abejingum. Neturintys deramo teorinio pasirengimo vadovai pradeda piktnaudiauti tais metodais ir patys tampa autokratais.

Geriausi rezultat galima pasiekti derinant visus ivardintus valdymo metodus. iais laikais civilizuota visuomen naudojasi visais valdymo metodais kompleksikai: teisiniai metodai sudaro vis vadybos sistemos pagrind, ekonominiai slygas mainyti savo darb kit darbo produktus, psichologiniai metodai sudaro slygas mogui

jausti kuo didiausi pasitenkinim dirbant, filosofiniai suderina didiuosius mogaus gyvenimo tikslus su org-zacijos paskirtimi, strategija ir kasdienine veikla. KONFLIKTAI Konfliktai tai situacijos, kuriose susiduria skirtingi prieingi dviej ali interesai, poiriai, siekiai. Tam, kad konfliktas vykt, reikia incidento- nemalonaus nesusipratimo, kai is

pradeda veikti varydamas kit ali interesus. Jei kita alis atsako tuo paiu konfliktas pleiasi KONFLIKT RYS Vidinis konfliktas- roli konfliktas, kai vienam mogui darbe keliami prietaringi reikalavimai, gali ikilti ir dl keliam reikalavim nesuderinamumo su asmeniniais interesais ar vertybmis. Danai ie konfliktai susij su nepasitenkinimu atliekamu darbu, nepasitikjimu savo jgomis.

Asmeninis- labiausiai paplits. Atsiranda, kai nesutampa asmeniniai darbuotoj poiriai, asmeniniai ar Asmens ir grups konfliktas- vyksta kai atskiro mogaus lkesiai nesutampa su grups lkesiais, taisyklmis ir jis uima kit pozicij nei grup. Tarpgrupinis konfliktas - daniausiai ie

konfliktai kyla tarp atskir padalini (neformali grupi ir vadovybs; administracijos ir profsjung ir pan.), esant skirtingiems t padalini tikslams. Skiriami penki pagrindiniai elgesio konfliktinje situacijoje stiliai: Rungtyniavimas (konkurencija); Prisitaikymas (nuolaidumas); Vengimas;

Kompromisas; Bendradarbiavimas. Konflikt sprendimo strategijos (M. Folet)

Dominavimas- kai viena i konflikto ali argumentuotai rodo kitai aliai savo teisum. Kompromisas- kai abi alys bendromis pastangomis stengiasi ispsti konflikt, darydamos viena kitai tam tikras nuolaidas. Integravimas- kai konflikto alys bendromis pastangomis ieko konflikto prieasi ir jas alina. Organizacija, kaip socialin ekonomin sistema: Organizacija yra grup moni, kuriuos sieja bendradarbiavimo ryiai, bendri interesai ir tikslai (socialinis aspektas)

Naudojant vienokias ar kitokias technologijas organizacijoje vyksta darbo objekto poveikio procesas ir atsiranda vienoks ar kitoks produktas (ekonominis aspektas) iuolaikinis mokslas skiria penkis organizacijos struktros elementus ir dvi jgas:

Darbo dalis; Strategin virn; Vidurinysis vadov sluoksnis; Technostruktra; Paramos (aptarnavimo) tarnybos; Ideologija; Politika. 4 organizacijos gyvavimo ciklo etapai:

Atsiradimas; Augimas; Stabilus funkcionavimas; Inykimas. 12 darbo naumo princip (H. Emersonas):

Ideals ir precizikai suformuoti darbo tikslai. Priimami sprendimai turi bti pagrsti ir optimals. Naudojami geri, technikai tobuli rengimai. Diegiami nauji pasiekimai, naujos inios. Gera darbo drausm. Darbuotojai tiksliai ino savo pareigas, j atlikimo bdus. Darbas btinai normuojamas.

Darbo turinys atitinka darbuotojo kvalifikacij, sugebjimus, polinkius ir pan. Darbas saugus. Atlyginimas atitinka darbo sudtingum ir bendr apmokjimo lyg. Veiklos rezultatai pastoviai, tiksliai, pilnai, patikimai apskaitomi ir vertinami. Darbas nuolat kontroliuojamas ir koordinuojamas. Darbo slygos daro darb ne tik naiu, bet ir maloniu. Idealios organizacijos charakteristikos (R. Laikertas):

Organizacijos tikslai formuojami dalyvaujant plaiam atstov briui Organizacija yra atviras objektas, palaikantis nuolatinius ryius su kitomis organizacijomis Visuose organizacijos lygiuose sprendimai priimami dalyvaujant visiems jos nariams Informacijos srautai organizacijoje gerai veikia Darbuotojai motyvuojami vairiai Vis lygi vadovai pasitiki pavaldiniais, svarsto ir panaudoja j pasilymus

Kontrols funkcijos decentralizuotos SITUATYVIN TEORIJA Teorijos alininkai akcentuoja, kad organizacijoje danai pasitaiko analogik konkrei situacij, todl btina parengti toki situacij tipinius sprendimus, juos skleisti ir tokiu bdu padti organizacijoms optimaliai tvarkyti savo reikalus. Pradininkai P. Lourensas, D. Lotas, R.Mokleris. mogikasis veiksnys ir jo taka organizacijos

raidai (D. Hakmanas) mogikiesiems veiksniams ir j takai organizacijos raidai didel reikm turjo D. Hakmano darbai. Jis ikl svarbi tez, kurios esm ne darbuotojas turi bti derinamas prie darbo, o atvirkiai darbas turi bti derinamas prie darbuotojo. i koncepcija buvo pavadinta darbo projektavimo takos darbuotoj pasitenkinimui savo veikla teorija. Derinant darb prie darbuotojo, pirmiausia reikia vertinti jo galimybes. inant galimybes, reikia kiekvienam darbuotojui atskirai projektuoti jo darbo turin ir darbo viet.

Projektuojant darb btina vadovautis iais reikalavimais: Darbo turinys turi bti platus, operacijos gana sudtingos, nemonotonikos. Turi bti galimyb varijuoti darbo eiga (pvz. keisti operacij sek) Darbo turinys turi bt prasmingas, darbuotojas

turi inoti, kodl jo darbas svarbus bendriems rezultatams. Darbas turi bti savarankikas. Privalo bti grtamasis ryis, t.y. darbo rezultat vertinimas. Tikslinis valdymas (valdymas tiksl pagrindu, MBO) Teorijos alininkai teig, kad tik tuomet, kai visuose organizacijos hierarchiniuose lygiuose visi darbuotojai inos savo tikslus, adaptuosis prie organizacijos tiksl, organizacijos veikla bus efektyvi. Pradininkai H. Tosi, S. Kerolas, D. Odiornis.

B. Skinerio operacij A-B-C (praeitis elgsena pasekm) modelis Klasikin elgsenos modifikavimo teorijos idstym pateik B. Skineris, pavadins j operacij A- B-C (praeitiselgsena- pasekm) modeliu. Login modelio prasm tokia: kiekviena bsena ar rezultatas, kurie jau realizuoti, yra fiksuota vienoki ar kitoki proces pasekm. Vadinasi, analizuodami rezultatus mes analizuojame elgsenos pasekmes. Jei analizuojami rezultatai geri, reikia pasekms teigiamos, taigi ir elgsena buvo gera. Akivaizdu, kad daniau kartosis elgsena, kuri utikrina teigiamas pasekmes. Elgsenos modifikavimo teorijos propaguotojai daro ivad, kad geras valdymas, tai toks valdymas, kuomet vis

organizacijos nari elgsena yra norimo, numatyto pobdio. Elgsen reikia modeliuoti ir modifikuoti pagal tok jos model, kuris utikrino teigiamas pasekmes. ATSITIKTINI SITUACIJ VALDYMAS (F.FIDLERIS) Svari tak vystant vadovavimo teorijas turjo F. Fidlerio parengta atsitiktini situacij vadovavime koncepcija. Jos autorius teigia, kad vadovavime didel reikm turi nuojauta, intuicija, patyrimas, o atsitiktinse situacijose tai ypa svarbu.

Vieni vadovai geriau vadovauja vienokio pobdio, kiti kitokio pobdio situacijose. F. Fidleris skiria tris situacij grupes ir tris vadov grupes 1. Pirmoji vadov grup geriausiai vadovauja tik palankiose situacijose. ios situacijos apibdinamos taip: grups nariams ir vadovui malonu dirbti kartu; grups nariai turi tiksliai apibrtas uduotis; vadovas turi visus formalius galiojimus priimti sprendimus. 2. Antroji vadov grup sugeba gerai vadovauti nepalankiose situacijose. ios situacijos apibdinamos taip:

grups nariams ir vadovui nemalonu dirbti kartu, taiau tai neivengiama; uduotys grups nariams apibrtos gana abstrakiai; vadovas neturi vis reikaling galiojim duoti nurodymus. 3R teorija Restruktrizavimas - organizacins struktros pertvarkymas, padalini jungimas, iskyrimas, funkcij perdalinimas, ryi kanal optimizavimas ir

pan. Keiiantis vidaus ir iors slygomis tokie pertvarkymai periodikai yra btini, nes vien funkcij apimtis maja, kitos gal visikai inyksta o atsiranda naujos. Reorganizavimas - vadybinio veikimo bd ir metod keitimas. Reorganizuojant veikl nebtina daryti struktrini pakitim. Geresnius rezultatus galima pasiekti vedus naujas vadybines technologijas, procesus, vadybinius darbo metodus. Rekonceptualizavimas - tai organizacijos veiklos, o kartu ir vadybos organizavimo koncepcijos permstymas ir netgi keitimas.

Rekonceptualizavimas yra dualistinis procesas. Pirmiausia- tai intelektualin, minties veikla, generuojant nauj firmos gyvenimo koncepcij, misij ir vaizdio krimo technologij ir t.t. Taiau antra vertus, rekonceptualizavimas netenka prasms jei jis lieka tik idj ir koncepcij lygyje. Todl jo antroji dalis- praktinis koncepcij realizavimas STRATEGINIS VALDYMAS (A. andleris, V. Benis) Strateginis valdymas yra nuolatinis, dinaminis ir nuoseklus procesas, kuriuo remdamasi organizacija laiku prisitaiko prie

iorins aplinkos pokyi ir efektyviau inaudoja savo turim potencial. Kaip strateginio valdymo proceso rezultatas parengiama ir gyvendinama strategija sprendim visuma, apibrianti organizacijos svarbiausius ateities tikslus ir veiksmus bei priemones tiems tikslams pasiekti. 3 pagrindiniai strategijos lygiai 1.Korporacin strategija. io lygio strategij formuluoja stambios organizacijos arba paslaug sferos (pvz., vietimo strategija). 2.Verslo vieneto strategija. Tai atskiros organizacijos veiklos ries strategija (vidurinio mokslo strategija ir t.t.)

3.Funkcin strategija. Ji apibdina organizacijoje vykstani proces strategijas. Atuoni ingsni strateginio planavimo poiris 1. Susitarimo dl strateginio planavimo proceso pasiekimas ir jo inicijavimas 2. Institucijos galiojim identifikavimas 3. Institucijos misijos ir vertybi nustatymas 4. Iorins aplinkos vertinimas: galimybs ir grsms 5. Vidins aplinkos vertinimas: stiprybs ir silpnybs 6. Strategini problem identifikavimas 7. Problem sprendimo strategij parengimas 8. Efektyvios institucijos ateities vizijos sukrimas

Pagrindiniai tobulos iuolaikins organizacijos bruoai (T. Pitersas, R. Votermanas). 1.Objektyvus poreikis veikti. Noras tobulti. Vadovai dalyvauja daugelyje akcij. VyraujA neformali atmosfera. 2.Visas dmesys vartotojui. Vartotojo patenkinimas - savotika misija. 3.Autonomikumas ir antreprenerikumas. Padaliniai veikia autonomikai. Skatinami savanorikumas, rizika. Toleruojamos neskms. 4.Produktyvumas Darbuotojai elgiasi garbingai. Puoseljamas

entuziazmas, pasitikjimas. 5.Veiklos ir vadybos atvirumas. Skelbiama organizacijos filosofija. 6.Prieinimasis susijungimui su kitomis organizacijomis. 7.Paprastos vidins organizacijos formos. Valdymo personalas. Valdymas manomai decentralizuotas. Diegiamos lanksios organizacijos formos. 8.Liberalios ir grietos tvarkos derinimas. VADYBOS VYSTIMOSI

TENDENCIJOS Organizaciniu struktriniu poiriu formuosis dvisluoksns organizacijos, kuriose vien sluoksn sudarys mobilios savarankikos komandos moduliai, kit bendrojo vadovavimo ir koordinavimo centrai. Organizacij valdymas ateityje bus labai mobilus teik struktrini pertvarkym, tiek vadybins veiklos metod, tiek konceptuali pokyi poiriu. Informacijai, specialioms inioms tampant pagrindiniu organizacij veiklos rezultatyvumo bei vadybos tobulinimo veiksniu, ypating dmes teks skirti personalo problemoms, mogaus, kaip informacijos kaupjo ir generuotojo, klausimams.

altiniai Damaien V. Valdymo pagrindai. iaurs Lietuva, 2002 Neverauskas B., Rastenis J. Vadybos pagrindai. Kaunas, 2000 Zakariaviius P., Vadyba: genez, dabartis, tendencijos. Kaunas, 1998 Zakariaviius P., Pokyiai organizacijose:

prieastys, valdymas, pasekms. Kaunas,2003 Vanagas R., Vyniauskien L.,Vadybos pagrindai: vadovlis.Vilnius,2012

Recently Viewed Presentations

  • Motivational Interviewing: Enhancing communications to ...

    Motivational Interviewing: Enhancing communications to ...

    Motivational Interviewing:Enhancing communications to improve health outcomes. Celeste Hunter, MS, CRC. Doctoral Candidate. Department of Rehabilitation Psychology
  • History of the International Baccalaureate The International Baccalaureate

    History of the International Baccalaureate The International Baccalaureate

    History of the International Baccalaureate® The International Baccalaureate® (IB) was founded in Geneva, Switzerland, in 1968 as a non-profit educational foundation. A group of talented, forward-thinking teachers at the International School of Geneva, with assistance from several other international schools,...
  • Programa De Tuberculosis

    Programa De Tuberculosis

    marco legal nom-006-ssa2-1993.- Para la Prevención y Control de la Tuberculosis en la Atención Primaria a la Salud. DEFINICION TUBERCULOSIS: ENFERMEDAD INFECTOCONTAGIOSA, PRODUCIDA POR EL MICOBACTERIUM TUBERCULOSIS.
  • Business Model for Public Colleges and Universities October

    Business Model for Public Colleges and Universities October

    In collaboration with key thought leaders and constituents, identify three to six growth building blocks which align institutional mission and strengths to the macro trends shaping higher education. Collectively these building blocks should have enough growth potential to address the...
  • Employment Opportunities for Students with Disabilities 01/31/2020 1

    Employment Opportunities for Students with Disabilities 01/31/2020 1

    Applicants who may be eligible for Schedule A can apply for Pathways positions, but not using Schedule A. Schedule D - Pathways Programs. Only for Students and Recent Graduates. Schedule A applicants are given the same consideration as Pathways applicants...
  • Welcome back! - ENGLISH 2018-2019

    Welcome back! - ENGLISH 2018-2019

    UNIT 7 VOCABULARY [verbs] Inundate. Torrential rains and high tides inundated the streets of the picturesque seaside community. My uncle, an accomplished musician who can lay several instruments, is always inundated with requests to play at weddings and parties.
  • Safety & Health in the "Office" Work Environment

    Safety & Health in the "Office" Work Environment

    Take away any of these and the fire will be extinguished. Classes of Fire Class A wood, cloth, paper, cardboard Class B flammable or combustible liquids, gases Class C energized electrical equipment Class D combustible metal, chemical reaction Class K...
  • History at St. George's - St George's School, Edinburgh

    History at St. George's - St George's School, Edinburgh

    ANNA. Completed her A Level in History at St. George's in 2000. Completed a BA in Modern History from University College London, an MSc in Human Rights from London School of Economics, and an LLM from the London School of...